Vestuves planuoju pati

Jeigu jūs skaitote šį straipsnį ir jums tai aktualu - sveikinu! Jūs jau ruošiatės savo didžiąjai dienai arba dar tik planuojate, bet kuriuo atveju tikiu, kad rasite patarimų, kuriuos galėsite pritaikyti savo planavime. 

Vos tik atsiradus minčiai apie vestuves, iš karto užgriūna milijonas klausimų - kas?kaip? kur? kada? kiek tai kainuos? ir panašiai. Ypač, jei tai jūsų pirmos (ir duok Dieve paskutinės) vestuvės. Iš patirties galiu pasakyti, kad planuoti vestuves antrą kartą yra daug paprasčiau ir lengviau. Kodėl? Tuojau papasakosiu. Bet apie viską nuo pradžių.

Vestuvių pradžia...

Jei kartu pragyvenote nemažai metų, o vestuvėmis dar net nekvepia, vertėtų apie tai pasikalbėti su partneriu. Galiu patikinti, kad kol moteris galvoja, kad vyras nenori vesti ir vis dar 'renkasi', vyrai tuo tarpu bijo vestuvių išlaidų, nes vis dar galvoja, kad mes, moterys, esam 'braidzilos' ir ruošiamės 'išmesti' dešimtis tūkstančių ant vestuvių. Tačiau čia galit sužaisti labai paprastą žaidimą tiek žodžiu, tiek raštu. Tiesiog raskit tinkamą momentą, kai jaučiatės laimingi vienas kito kompanijoje ir paklauskit: o tu norėtum vieną dieną ženytis (susituokti)? Ir toliau vystykite temą, tik leiskite vyrui pirmam atsakyti: kaip tu įsivaizduoji vestuves? kur norėtum daryti (kokia šalis ar miestas)? koks turėtų būti biudžetas? kokiu metų laiku? kokio stiliaus?

Pamatysite, kad vyrai irgi turi savo nuomonę ir netgi apie tai galvoja ir jei jūsų atsakymai sutaps (ypač biudžeto klausimu), esu tikra, kad jie vestuvių bijos mažiau :) 

Mūsų atveju viskas buvo labai paprasta - antrą kartą mes norėjom santuokos, ne vestuvių (įsiskaitykite šį sakinį!). Paklausus kaip įsivaizduoja mūsų vestuves, atsakė, kad tradiciškai - Lietuvoje, vasarą, sodyboje, biudžetas apie 5000eu. Mano vizija šiek tiek skyrėsi - irgi norėjau vasarą, konkrečiau rugpjūtį, bet ne sodybos. Norėjau laisvo stiliaus šventės, be scenarijų, vedėjų, įsipareigojimų, tiesiog gero vakarėlio.... laive! Šita mintis mane buvo apsėdusi ;) Niekaip kitaip neįsivaizdavau :) Biudžetas: 3000eu. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano vestuvių idėja jam labiau patiko, tad po kelių mėnesių sulaukiau ir ...to vienintelio klausimo. Dar ir dabar pajuokauju, kad pasipiršo tik todėl, kad labai norėjo laive 'pabaliavoti' :) 

Nuo to pokalbio viskas ir prasidėjo :) 

Vestuvių planavimas : nuo ko pradėti?

Vestuvių planavimą mes pradėjom nuo pagrindinių 3 dalykų: data, stilius ir vieta. 

Data: kada? (šiemet, kitais metais, kuriuo metų laiku, kurį mėnesį ir dieną?)

Stilius: tradicinės, elegantiškos, 'rustic', paplūdimio, miesto, bohemiškos, karališkos, laisvo stiliaus ir tt.

Vieta: gimtoji šalis, emigrantinė šalis, šiltieji kraštai...

Kaip apsispęsti kurioje šalyje daryti, kada, kokie pliusai ir minusai? Pasiėmiau 'white board'ą, padalinau į 3 dalis: Lietuva, Anglija ir užsienis. Paskui surašiau : data, metrikacija, svečiai, biudžetas. Kadangi su svečiais ir metrikacija būtų daugiausiai keblumų, vestuves užsieny, kad ir kaip viliojo ta mintis, iš karto atmetėme. Liko Lietuva ir Anglija. Turėjome į Lietuvą grįžti gegužės mėnesį mamos jubiliejui, ir žinant, kaip sudėtinga visiems gyvenantiems užsienyje susiderinti atostogas, nusprendėme vestuves daryti prie to paties grįžimo. Jau sugalvojome ir dieną, beliko paskelbti viešai, ir tie kas mane žino, norėjau kažkaip įdomiau, nei kad kvietimai. Tad sužadėtuvių vakarėlio metu parodėme dukros montuotą video , kur viskas ir buvo atskleista :) 

Datą ir vietą turėjome, liko stilius. Čia buvo lengviausia, nes norint vestuves švęsti laive, netiks nei miesto, nei karališkos, nei elegantiškų vestuvių stilius. Norėjome laisvo stiliaus, be įsipareigojimų, tiesiog pasirinkome vienos spalvos gamą svečių aprangoje, kad gražiau derėtume nuotraukose ir tiek. 

Biudžetas: kaip tilpti į planuotą sumą?

Kai turite sau nusistatę biudžetą (tikrai neverta verstis per galvą ir imti paskolas) kiek galite sau leisti, pradėkite galvoti kas būtina, kas nebūtina (be ko galima išsiversti) ir kas būtų prabangos dalykas. 

Mūsų būtina buvo padalinta į 3 skiltis ir ten pakliuvo: 

I. Pagrindas:

Metrikacija (ir jos mokestis)

Laivas (šventės vieta)

Restoranas (vakarienė)

Viešbutis (mūsų ir svečių nakvynė)

II. Akcentai: 

Žiedai

Suknelė (ir bateliai)

Kostiumas (ir batai)

Puokštė (butonjerė)

Makiažas ir šukuosena

III. Paslaugos: 

Fotografas

Tortas ir saldus stalas

Muzika

Užkandžiai į laivą

Į nebūtina skiltį pakliuvo: 

Kvietimai (padariau Facebooke renginį ir ten sukviečiau svečius, kurie galėjo pasižymėti dalyvaus ar ne, ten kėliau visą reikiamą informaciją dėl vestuvių, tad visi svečiai buvo vienoje platformoje, žinojo kas ir kaip, supažindinau vienus su kitais, kad susitikus būtų mažiau nejaukumo).

Mašinos nuoma (į metrikaciją važiavome savo mašina, kurią svečiai skoningai papuošė) 

Videografas (jau iš pirmų vestuvių žinau, kad vėliau niekas to video nežiūri anyway...)

Stalo dekoras ir stalo kortelės (dėl valandos laiko vakarienės restorane tikrai nebūtina leisti pinigų ant stalo dekoro)

Vestuvių planuotoja ir koordinatorė (dėl tokių paprastų ir kuklių vestuvių tikrai nevertėjo)

12 valandos šou ( sorry, bet mums tai 'tuštybių mugė' )

Vedėjas (norėjom laisvo stiliaus vakarėlio, be scenarijų ir įsipareigojimų)

Į prabangos skiltį kliuvo mobilus baras ir šampano staliukas po metrikacijos. Ilgai svarstėme ar šitos paslaugos mums reikalingos, gal būtų galima šiek tiek sutaupyti, bet galų gale priėjome išvados, kad tikrai nenorime nei patys užsiimti šampano pilstymu, nei svečius įpareigoti, ir tai dienai atėjus, pamatėmė, kad visgi buvo priimtas labai geras sprendimas turėti šampano staliuką, nes viskuo tč dieną buvo pasirūpinta nuo a-z. 

Mobilus baras buvo tikrai prabangos dalykas, nes kainavo beveik tiek pat kiek laivas , plius gėrimai, tačiau radome tokius barmenus, kurie 'nechargino' už kiekvieną gėrimą, tad visi galėjom laisvai mėgautis skaniais kokteiliais, nesivaržydami kiek tai kainuos. Labai patiko, kad barmenai padarė gėrimų meniu, išsirinkome sau tinkančius  5 kokteilius, apskaičiavo jų kiekį, taip pat ir nealkoholinių gėrimų, patys supirko žemesnėmis kainomis ir atsivežė, žodžiu, atkrito labai didelis rūpestis, o 'experiencas' buvo tikrai maximum, tiek suaugusiems, tiek vaikams, tikra šventės 'vinis'.  Kad ir kaip pradžioje 'spardėsi' dėl mobilaus baro mano vyras, po vestuvių visgi pripažino, kad buvo pati geriausi

investicija ;) 

Biudžetas

Toliau ėjo grynai biudžeto skirstymas, kam kiek galima skirti. Tikrai nesu 'braidzila' ir nesivaikiau mados, kad kuo brangiau - tuo geriau. 

Pirmas dalykas ką nupirkau, tai buvo vestuviniai žiedai - £200. Patys paprasčiausi, be jokių gražinimų ar graviravimų - man vestuvinis žiedas yra 'darbinis' žiedas, nes man reikės darbe dirbti, turi nekliūti, būti patogus ir kad nereikėtų labai saugoti. Antras dalykas, girdėjau, kad vestuvinis žiedas turi būti paprastas, lygus, kad ir gyvenimas toks būtų. (Prieš tai turėjau tikrai gražų, bet kas iš to, jei to gyvenimo nebuvo...) Tad šį kartą pinigų ant žiedų nešvaistėme, tai tik žiedas.... 

Nėjau iš proto ir dėl vestuvinės suknelės... Norėjau paprastos, laisvos, lengvos ir trumpos suknelės, kurią dar galėčiau užsidėti ir per vestuvių metines ( ką ir padariau!) . Neradusi internete ko ieškojau, radau Lietuvoje pasisiūti - 140 eu. Vuolia! 

Batelius baltus turėjau iš ankčiau, tad naujų nereikėjo. 

Vyrui ieškojome šviesaus kostiumo, minkšto lino audinio, irgi tilpom į £300.

Puokštė, butonjerė jaunikiui ir liudininkui ir gėlės apyrankė liudininkei tilpo į 100eu biudžetą su pristatymu į vietą. 

Šventinė šukuosena ir makiažas (plius bandomasis makiažas) - apie 150eu. Labai faina meistrė, pati viską atliko, labai bijojau dėl makiažo, kad nebūtų per sunkus, kad nebūtų per daug 'pudros', tačiau labai džiaugiausi bendravimu ir galutiniu rezultatu. 

Vestuvinį tortą patikėjome Erikos saldumynai.  Labai šauni konditerė, atvežė į vietą, išdėliojo kitus saldumynus, o jos keptam Napoleonui su namine virta spanguolių uogiene - nebuvo lygių ir nesu

gyvenime valgiusi skanesnio torto!

Labai geras kokybės ir kainos santykis (90eu/h) buvo fotografės Eglės pasirinkimas. Nuotraukos gražios, šviesios, keletą gavau ankščiau, kaip ir žadėta, o visų sulaukiau 2 mėnesių laikotarpiu, kuo labai džiaugiausi ... 

Vietoj pastovaus sėdėjimo prie vaišių stalo, pasirinkome šventinių pietų variantą, po metrikacijos. Restoranas turėjo didelę gražią salę, su jau dekoruotu stalu, tad mums, praleidusiems tik šiek tiek daugiau nei valandą ten, buvo pats tas ir atkrito šventinio stalo dekoro klausimas. 

Vakarinė dalis buvo laive Perlas , kas svečiams buvo staigmena... Ten turėjome saldų stalą, mobilų barą, vieno kąsnio užkandukus  su šaunia padavėja, kuri pasitiko svečius su šampano taurėmis...

Vakarėlį laive sunku būtų įsivaizduoti be DJ - buvo tikras 'boat party'!!

Nakvynei pasirinkome viešbutį senamiestyje, kad viskas būtų vienoje vietoje. 

Štai tokia buvo mūsų šventė - be pompastikos, be dekoracijų, be scenarijų ir vedėjų ir viską suplanavome patys, atsikėlėme ryte be jokio streso ar rūpesčių... Kaip ir sakiau, norėjom santuokos, ne vestuvių, artimų žmonių apsuptyje ir mums pavyko su minimaliu biudžetu... 

Pavyks ir jums, tik pasidarykite planą, susidėliokite prioritetus ir jūsų šventė bus nepakartojama! Sėkmės planuojant savo didžiąją dieną! 

P.S Tai ir mano nuomonė ir dalinuosi savo patirtimi, tad nebūtinai turi sutapti su kitų nuomone. 

Ausma: 'Prireikė 40 metų, kad atrasčiau savo pašaukimą...'

Vieni Ausmą pažįsta kaip Ausmą Tladi, o aš pažįstu kaip Ausmą Stočkūnaitę. Kartu užaugome tame pačiame Šukionių kaime (Pakruojo rajonas), kartu lankėme darželį, kartu mokinomės kaimo mokykloje.

O buvo taip...

Pabaigusi Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio mokyklą ir įgijus biuro komersantės specialybę, Ausma gavo galimybę išvykti metams padirbėti į Daniją, į ekologišką karvių ūkį. (Sužinojusi aš ir nerimavau už ją, ir tuo pačiu didžiavausi, nes tais laikais išvažiuoti dirbti į užsienį, dar nebuvo 'mados', o ypač iš kaimo. Vis galvodavau, kaip ji ten, svetimoje šalyje, be kalbos dirba, vairuoja mašiną, atrodė, kad ji tikrai kažkokia super mergina, nes tokiam žingsniui, ne kiekviena ryžtųsi...). Po Danijos, 2002 metais, ją gera draugė pasikvietė pas save į Londoną. Kaip ir daugelis emigrantų, Ausma manė, kad šiek tiek pabus, užsidirbs ir namooooo!

''Kokia buvau naivi! Kaip sakoma, kiek beuždirbtum, pinigų visada bus maža. Kai labai pasiilgdavau Lietuvos - šeimos ir namų ilgesį ramindavau apsipirkimo 'terapijomis'. Greitas Londono gyvenimo ritmas įtraukė mane į savo sūkurį,''- prisimena.

Dirbo daug kur, bet viskas sukosi apie maistą - vakarais banketuose viešbutyje, ofisų kavinukėse, kur ruošiamos kavos ir darbiniai pietūs. 

Darbe, 2004 metais sutiko savo vyrą Bosigo ir grįžimas namo tolo, kaip koks miražas...

''Su vyru sukūrėm šeimą, susilaukėm dviejų berniukų, tačiau taip likimas lėmė, kad 2016 metais netekau vyro, o vaikai tėčio... Likau viena su 10 ir 2 metų vaikais....Londone...Čia istorija verta knygos... Kažkaip niekada nežinojau, koks mano pašaukimas, ką norėčiau gyvenime veikti, tik pamenu, kad kai dar buvau maža, žaisdavau mokytoją su broliu ir draugais, o mamai sakydavau, kad užaugus būsiu kaip ji - dirbsiu, kur reikia daug rašyti''.

Ausma juokaudama sako, kad tie, kas ją gerai pažįsta, tvirtina, kad ji kaip iš tos patarlės: 'neduok valgyti, o duok pakalbėti'. Kai tik turi laiko, mielai nulekia į kiną su vaikais, ar susitinka su draugėm prie puodelio kavos. Mėgstanti keliauti, bendrauti, nepamiršo ir seno pomėgio - knygų skaitymo. Mokintis Ausmai visada patiko ir kai tam nerandi laiko pats, už tave tai padaro gyvenimas: 

''Po 18 metų darbo prie maisto, užėjus covid'ui, po kurio laiko buvau atleista iš darbo. Po ilgų paieškų, susiradau darbą šalia namų, vakarais valiau mokyklą. Tada ir atėjo tas suvokimas, kad norėčiau dirbti su vaikais. Mokykloje. Mokytoja nenorėčiau būti, nes per daug atsakomybės ir kitų niuansų, tačiau norėčiau būti mokytojos asistente. Taigi, kai 'Dievas uždaro duris, atidaro langą' pamaniau ir 2002 metų vasarą, baigiau mokytojos asistentės 1 lygį (Teacher Assistant Level 1), išsilaikiau anglų kalbos egzaminą, 2022 metų rugsėjį, pratesiau 3 lygio kursus kartu su praktika, kurių pabaigoje būsiu diplomuota ir kvalifikuota mokytojos asistentė. Prireikė 40 metų, kad atrasčiau savo pašaukimą'.

''...prireikė 40 metų, kad atrasčiau savo pašaukimą...''

 

Nauja veikla

 Ausma prisimena, kad užėjus covid'o laikotarpiui, dėl nežinomų priežaščių sušlubavo sveikata. 

Kai tyrimai nieko neparodė, pradėjo ieškoti netradicinių, negirdėtų sveikatinimosi metodų. 

''Per pažįstamus, 2022 metais, sužinojau apie biorezonanso galimybes žmogaus sveikatai. Jo pagalba galėjau sužinoti savo 47 organų būklę, per mažiau nei 3 minutes. Tai buvo galimybė užbėgti ligoms už akių, kol jos dar pradinėje stadijoje. Sudomino tai, kad Life Balance aparatas turėjo apie 600 programų, skirtų organizmo valymui nuo patogenų, virusų ir parazitų, organizmo detoksikavimui ir limfai, taip pat buvo grožio aparatas su daug programų, kai galima atlikti veido liftingą ir lemfodrenažą, raumenų atpalaidavimą ir dar daug daug visko. Įsigijau VIP pakuotę ir pradėjau studijuoti metodiką, kaip naudoti ir kas kaip veikia.''

O mokintis reikėjo daug. Iš pradžių įvairias programas išbandė ant savęs (atsiradus galvos skausmams ar kai iš po nakties atsikėlė su viena užtinusia akimi), o paskui padėjo ir savo berniukams. 

''Kai vaikai peršala, prasideda kosulys, tokioms peršalimo ligoms parenku programas kaip bendrasis antiseptikas, bazinė bakterija, stafilokokai, streptokokai, kvėpavimo takai ir nosis. Uždedu tą aparatą vaikui ant kaklo ir paleidžiu tas programas kada jau galiu, ar tai prieš mokyklą, ar po, o jeigu stipriau apsirgę ir neina į mokyklą, tai tada visą dieną prabūna su tom programom ir jau dažniausiai kitą dieną gali eiti į mokyklą. Buvo ir kitokių atvejų, kai gydėmės aparato pagalba. Vieną dieną, iš po krepšinio,  Darenas grįžo namo susidūręs pirštą . Tai tada per programatorių ieškojau visos pagalbos, kas tinka traumoms - kraujotaka, drenažai, limfa, nuo skausmo programa, kad atleistų tinimą ir neliktų mėlynių. Užstatydavau 4 valandų trukmės gydymą po mokyklos, tai per 2 dienas visiškai atleido tinimą, o pati sumušimo vieta vietoj mėlynos spalvos, iš karto perėjo į geltonumą, į gyjimo stadiją. 

Taip pat ir Domas buvo skaudžiai užsigavęs, kada namuose šokinėdamas ant sofos, nukrito pilvu ant kušetės, tai jautė didelį skausmą po šonkauliais, pilvo srityje. Iškarto uždėjau 24 minučių programą nuo skausmo ir pastebėjau, kad laikui praėjus, jis jau nustojo verkti ir pradėjo užsiimti savais reikalais, o uždėjus dar pakartotinai 24 minutes, nebejautė ir skausmo. 

Man pačiai dažnai sinusai užsikiša, kaip mano GP daktarė yra sakiusi, kad turiu tą tokį chronišką sinusitą, kada nėra temperatūros, tačiau užgulusi arba bėganti nosis, didelis galvos skausmas. Tai man kompanijos daktarė yra sudariusi specialų programų sąrašą, kurios veikia skirtingą laiką - pavyzdžiui, viena programa veikia 4 valandas, kita 5 valandas. Dar buvo, kad ryte atsikėliau su sutinusia akimi. Tada pasidarius testą ir pačiai save nuskenavus, sudaromas automatinis kompleksas. Tai šitą programą leidau 2 dienas, pirmą dieną nuėmė voko tinimą, kitą dieną, maždaug po valandos laiko su programa, akis buvo kuo puikiausia, kaip kad nieko nebūtų buvę. 

Na ir dar esu išbandžius organizmo detoksikacijos programą. Taip jau išėjo, kad viename lietuvių susibūrime, 'prisiragavau' įvairių tauriųjų gėrimų, tai kitą dieną žinojau, kokia programa galiu gydytis'- juokiasi prisiminus. 

Po viso metodikos mokinimosi, šiandien Ausma gali atlikti įvairius biorezonanso testus ir kitiems, vos už simbolinę £25 sumą. 

Prietaisai rekomenduojami tiems, kas dažnai skundžiasi nuovargiu, galvos skausmu, prastai jaučiasi. Taip pat kas kenčia nuo viršsvorio arba liesumo, kas jaučia atminties susilpnėjimą. Patariama iššsitirti ir tiems, kas vartoja antibiotikus, hormonus ir kitus įvairius vaistus. Tiems, kurie galbūt įtaria, kad turi parazitų. Tiems, kas serga alergija, lėtine sloga, bronchitu (ypač jei gydymas neefektyvus) ir visiems, kurie noti būti sveiki ir laimingi!

''...kažkaip niekada nežinojau, koks mano pašaukimas, ką norėčiau gyvenime veikti, tik pamenu, kad kai buvau maža, žaisdavau mokytoją su broliu ir draugais...''

  

 

''Gyvenimas švenčių sūkury...''

Esu tikra, kad šis veidas jums gerai pažįstamas, arba bent jau tikrai matytas Facebok'e. Rimą Beržinskienę Piterboro mieste žmonės atpažįsta kaip švenčių dekoratorę. 

Netrukus savo gimtadienį švęsianti Rima, į Angliją iš Suvalkijos atvyko tik 'trumpam'. Tačiau laikui bėgant, 'trumpam' virto geru dešimtmečiu. Iš pradžių bandė įsitvirtinti Londone, tačiau triukšmas ir judesys nebuvo trokštama vieta gyventi. -''Kai atvažiavau pas brolį į svečius, Piterboras po Londono triukšmo, man pasirodė kaip ramybės kampelis. Supratau, kad man patiktų čia gyventi. Be to, ir kitas brolis čia gyveno, tai nusprendėm ir mes persikelti,'- sako Rima. 

Kad kada nors dekoruos šventes, Rima net negalvojo. Mergina, kuri mokykloje 'skindavo' prizines pirmas vietas kvadrato ir futbolo varžybose, nuo mažens visada norėjo būti siuvėja. Baigė mokyklą, įgijo siuvėjos diplomą, bet gyvenimas taip sudėstė, kad siuvimo mašina naudojasi tik savo reikmėms.  Pragyvenimui dirbo pardavėja, teko 'ragauti' tinklinio marketingo 'duonos', šiuo metu dirba poliklinikos registratūroje. Tačiau darbas, namai ir šeima nesutrukdė  užsiimti tai, kas miela širdžiai.

Paklausta, kas įkvėpė užsiimti dekoravimu ir kokia buvo to pradžia, Rima sako, kad viskas tiesiog įvyko savaime. -''Pirmą kartą stalą papuošiau draugams. Jiems patiko ir rekomendavo savo draugams. Taip pat nuotraukomis dalinausi savo soc.erdvėje, žmonės komentaruose pagirdavo, o paskui sugalvojau, kad reikia susikurti Facebook puslapį ir taip gimė Rima Decor''- sako Rima.  

Kaip pati Rima sako, pirmos dekoracijos nebuvo tokios idealios ir dailios kaip dabar, tačiau tai tik parodo, kaip toli nueita ir patobulėta. -''Labai smagu prisidėti prie žmonių svarbių gyvenimo švenčių, toks jausmas, kad švenčių kartu su jais, suartėjam su užsakovėm, susibendraujam, užsimezga draugystės ryšys.''

Kaip ir kiekvienas paslaugos atlikėjas, po šventės puošimo Rima su dideliu jauduliu ir nekantrumu laukia užsakovų atsiliepimų, ar viskas gerai, ar patiko. Sugrįžtantys klientai ir rekomendacijos išduoda, kad nusivylusių ir abejingų Rimos darbui - nėra. Smagu, kad dėl švenčių dekoravimo pas Rimą kreipiasi ne tik  lietuviai, bet ir kitataučiai, gyvenantys Piterbore ir  už jo ribų. Dažniausiai puošiama vestuves, krikštynas, gimtadienius ir jubiliejus, vaikų gimtadienius, kiek rečiau viešus ar privačius renginius.''

-''Turbūt nėra šventės, kurios man nepatiktų dekoruoti - jos visos unikalios ir išskirtinės, nesvarbu ar tai vaikiškas gimtadienis, ar vestuvės. Svarbu, kad visas dekoravimo planas ir vizija atitiktų žmogaus norus, kad galėčiau išpildyti iki mažiausios smulkmenos. Būna, aišku, kad žmonės pasitiki manimi, pasakydami kokios dekoro spalvos norėtų - visa kita palieka man spręsti''- pasakoja pašnekovė. 

''Turbūt nėra šventės, kurios man nepatiktų dekoruoti - jos visos unikalios ir išskirtinės''

Šiai dienai, Rima Decor komandą sudaro 4 žmonės: Rima, Rimos sesės Jovita ir Ingrida, Rimos vyras , kurie visada padeda išpildyti užsakovų norus. Rima ir jos komanda pilnai dekoruoja stalus, nuo servetėlių iki stalo įrankių, paruošia foto ar gėlių sieneles, taip pat galima fotosesijos dekoravimo paslauga.

Nors planų švenčių dekoravime būta, apie juos Rima užsimena labai subtiliai: -''Planų yra ir visada buvo, tačiau jie nevyksta taip greit, kaip norėtųsi, viskam reikia laiko, nes švenčių dekoravimas yra labai daug iššūkių ir pastangų reikalaujantis darbas.''

''Švenčių dekoravimas yra labai daug iššūkių ir pastangų reikalaujantis darbas''

Pabaigai Rima priduria, kad jei žmonės kreipiasi, vadinasi  Rima Decor paslaugos reikalingos...                                                                                                 

 

Agnieška: ''Vaikystės nostalgija virsta verslu...''

 

Jei paklaustumėt kaip galėčiau apibūdinti Agniešką Naimovič - tam užtektų vieno žodžio: tortai. Apie jos kepamus naminius tortus žino jau ne tik vietinis Bridgwater, bet ir kaimyniniai miesteliai. 

Žavi ir plati šypsena pasitinka kiekvieną, ne tik atėjusį pasiimti šventinio torto, bet ir išlydint, su visomis instrukcijomis, kas buvo padaryta, kaip vežti ir kaip laikyti. 

Šiemet jau bus 9 metai, kaip Agnieška puošia  šventes savo tortais. Tačiau viskas prasidėjo daug seniau, nostalgiškoje vaikystėje, kada tortus šeimai kepdavo jos mama... 

Apie Agniešką...

Kad turi pašaukimą konditerijai, Agnieška suprato dar ankstyvoje vaikystėje, kada grįžus iš mokyklos, skubėdavo įsijungti amerikiečių televizijos laidą 'Cake Boss'. Tada torto puošimas atrodė kaip didžiausia magija. Juk taip smagu matyti, kaip 'gimsta' cukrinės masės gėlytės, drugeliai, 

kaip lipdomi gyvūnėliai... 

Tiesa, kad konditeriai turi turėti meno gyslelę norint kurti šedevrus. Agnieška meną išreikšdavo per keletą savo hobių. Nuo mažens mėgo piešti, paaugus ėmėsi siuvinėjimo meno, kiek vėliau susidomėjimą išreiškė per sodinamus gėlynus, darant įvairias dekoracijas, o dabar visas menas atsiskleidžia tortų puošyboje.

Pirmas tortas                                                                                                                                                Patį pirmą tortą kepė savo uošvio gimtadieniui.                                                                                          - ''Nebuvo jis toks išvaizdus: biškį šleivas kreivas, padėtas ant lėkštės, o ne ant padėkliuko, bet buvo skanus ir visi liko nustebinti''- prisimena. Paskui, įkėlusi torto nuotraukas į savo Facebook paskyrą, moteris sulaukė ne vienos žinutės, su prašymu tortą iškepti ir jiems.                                                          - ''Iš pradžių atsisakydavau, nedrąsu buvo, bet kažkaip pasiryžau. Aišku, būta ir jaudulio, ir nerimo ar patiks, ar kremas sustingo, ar gerai parsivežė namo ... Bet kai sulaukdavau žinutės, kad viskas gerai, kad patiko, širdis džiaugdavosi, o ir motyvacija stengtis, tobuleti tik sustiprėjo''. 

                                                        Tačiau ne visada viskas einasi ''kaip iš pypkės''. Esu tikra, kad nerasi kepėjos, kuri nebuvo atsidūrusi kuriozinėje situacijoje.                                             -''Esu turėjusi porą tokių atvejų. Pamenu, buvom neseniai atsikraustę į savo naujus namus. Pažadėjau iškepti tortą, bet tąkart pamiršau užsirašyti į savo knygelę. Tą vakarą, kaip nujausdama, ilgai neėjau miegoti, vis 'tryniausi' po namus, nors jau buvo gerokai po vidurnakčio. Ir tą minutę, kai atsidėdus ant sofos pagalvojau, kad visgi reikia eiti miegoti, gavau žinutę: kada rytoj galiu pasiimti tortą? Tik prakaitas išpylė, nežinau kaip iš to šoko užsimaišė biskvito tešla, bet greit uždėjau kepti ir išvažiavau pirkti kitų produktų - jogurto, vyšnių... Gerai tai, kad tortas buvo paprastu puošimu, nereikėjo jokių žvėrelių lipdyti, su stresu, bet įveikiau tą iššūkį ir nuo to laiko, daugiau neatidarau žinučių, jei neturiu šalia savo užrašinės. Kitas atvejas buvo, kada iškepiau... kitokio skonio tortą... Prašė iškepti šokoladinį ir paklausė kokius tortus vaikai labiausiai mėgsta. Aš parašiau, kad jogurtinius ir man tas jogurtinis įstrigo galvoje. Ir tą dieną, prieš atiduodant tortą, man toks keistas jausmas apėmė, kad patikrink žinutes, peržiūrėk viską. Ir matau, kad prašė šokoladinio. Atsiprašiau klientės, kad susimaišiau ir kad neišpildžiau jos dukrytės noro, tačiau tiek mama, tiek dukra buvo supratingos ir džiaugėsi jogurtiniu tortu''.

     

''Ir tą minutę, kai atsidėdus ant sofos pagalvojau, kad visgi reikia eiti miegoti, gavau žinutę: kada rytoj galiu pasiimti tortą?'' 

 

Paklausta, kokius tortus labiausiai jai patinka kepti, vienareikšmiškai atsakė - vaikiškus. Matytumėt su kokia ugnele akyse ir šypsena kalbėjo apie mažųjų klientų norų išpildymą.                                                - ''Man vaikiški tortai yra kažkas nerealaus! Jei pasako kokio personažo norėtų ir duoda man pilną laisvę kūrybai, man išvis yra nerealu, nes galiu pasitelkti savo fantaziją. Vaikai nori personažų, spalvų, ledinukų ant torto... Pati turiu vaikų, tad kepti tortus jiems, nudžiuginti, man yra didžiausias malonumas, o matant jų reakciją, jų tikrą džiaugsmą akyse - didžiausias atlygis''.

''Vaikai nori personažų, spalvų, ledinukų ant torto... ''

Tortų puošimas ir jo technikos gali būti labai įvairūs. Vieni nori, kad išpildytų jų norimą viziją, įdėją arba konkretų pavyzdį, tuo tarpu kiti visiškai pasitiki Agnieška ir viską palieka jos rankose. Į klausimą, kuris būdas lengvesnis puošyboje, atsako, kad visgi turbūt paprasčiau yra pirmasis variantas.                                                                                                                                                                       -''Smagu, kai žmogus pasitiki ir sako padaryk kaip nori, bet kada pasako konkrečiai, man mažiau planavimo, ieškojimo. Tada susikoncentruoju tik į tai, kaip išpildyti tą viziją, kuri kartais gali atnešti ir iššūkių,''- šypsosi Agnieška. Pildant klientų norus, tenka keletą valandų praleisti ir You Tube kanale, mokantis daryti safari žvėriukus, modeliavimo pastos gėles ar naudoti purškiamo veliūro techniką.

Vaikystės nostalgija

Nors dabar tortų skonių pasiūla rinkoje yra be galo didelė ir ji vis dar plečiasi, bet Agnieškai arčiausiai širdies yra vaikystės skonis - medaus tortas. 

-''Man medutis - tai vaikystės nostalgija. Primena Lietuvą, mamą, namus...  Tiek mano, tiek brolių gimtadieniams mama visada kepdavo tik medaus tortą. Todėl ir man dabar medaus tortas yra, galima sakyti, mano firminis. Pas mane jis iš maždaug 15 plonų lakštelių, su plonu sluoksniu kremo'. Dar labai patinka Napoleonas, tai šie du tortai mano mėgstamiausi'. 

                                                                                                                                                                    Pažiūrėjus į jos puoštus tortus, sunku patikėti, kad                                                                           

moteris visko išmoko pati, be jokių kursų.                     - ''Esu savamokslė. Kokia puošimo technika susidomiu, to ir mokausi iš You tube, Facebook ar Instagramo video.  Seku keletą kepėjų, tad visada smagu sužinoti kokių nors kepimo paslapčių, įmantresnių receptų, puošimo technikų.  Ypatingai daug kantrybės, kruopštumo ir atidumo detalėms reikalauja įvairios figūrėlės, žvėreliai. Pati naujausia puošimo technika kurią pirmą kartą naudojau, tai buvo veliūras. Senai norėjau pabandyti, bet vis atidėliodavau, nedrįsau. Bet kaip sakoma, nėra geresnio laiko išbandyti, kai esi prašomas. Nors dariau pirmą kartą, rezultatas maloniai nustebino tiek mane, tiek klientę.''                                                                                                                                     ''Man medutis - tai vaikystės nostalgija. Primena Lietuvą, mamą, namus...''                                              

Tai, kas lieka už kadro...

Be tortų, Agnieška dar kepa ir kitus gaminius: visų pamėgtas kaneles, vaikystės skonį - riešutėlius, proginius keksiukus, Kuršėnų vyniotinius, macarons ir... keptos duonos tortus.                                          2 vaikai, vyras, namai, pusę etato naktinis darbas, užsakymai - kaip viską spėti, suderinti ir nepervargti?                                                                                                                                                  -''Būna, kad tikrai pavargstu. Kartais norisi ramybės, laiko sau, laiko šeimai... Todėl po kelių įtemptų metų nusprendžiau, kad šiemet daugiau laiko skirsiu savo šeimos šventėms. Pamenu, per vienas Kalėdas buvau tokia pavargusi atidavus visus užsakymus, kad pati nebejutau jokios šventinės nuotaikos. Šiemet užsakymų jau neimsiu

savo vaikų gimtadieniams. Noriu    deramai jiems pasiruošti, be skubėjimo, be vertimosi per galvą. Noriu, kad nors gimtadienio dieną, joms nereikėtų mamos dalintis su kitais...  Be galo laukiu atostogų - tada aš galiu deramai pailsėti, persikrauti ir į darbus grįžtu su nauja energija.''                                                    Moteris paatvirauja, kad ne visada šeima palaiko jos hobį, kad kartais vyras 'paburbuliuoja', jog per daug prisiima užsakymų ir mažiau laiko lieka šeimai, kad neva daugiau išleidžia, nei užsidirba, ir aplamai, kam jai viso to išvis reikia...                                          -''Vyrams gal sunku suprasti, kada moteris būna motinystės atostogose, su vaikais namuose, kad mums reikia kažkokios veiklos, kažkuo užsiimti, kažkaip save realizuoti... Būtent visas šitas hobis ir atsirado pagimdžius vyresnėlę. Ir kai neradau kas galėtų iškepti pirmąjį gimtadienio tortą, kepimo ėmiausi pati. 

Suprantama, kad tai atima nemažai laiko, bet man to reikia, aš tuo 'gyvenu'. Visas torto gaminimo procesas dažniausiai skirstomas į 3 dienas: pirmą dieną kepu biskvitus, antrą dieną sutepu, trečią dieną puošiu ir atiduodu. Paprastesniam tortui užtenka viso iki 3 valandų darbo, o sudėtingesniam - galiu ir 4 ir 6 valandas užtrukti. Stengiuosi darbus baigti iki 1 valandos nakties, bet būna naktų, kada mano 'darbo diena' baigiasi ir 4 valandą ryto...''- pasakoja Agnieška. 

Agnieška mielai sutiko pasidalinti ir vienu šeimos mėgstamiausiu sausainių receptu - ''Žąsų pėdutės'', dar kitaip internete vadinamos ''Bučinukais'.

 

Tam reikės:  200gr varškės, 

200gr margarino (arba sviesto), 

250gr miltų, 

cukraus pavoliojimui. 

Varškę šakute ar mikseriu sutrinti su sviestu, dėti miltus ir minkyti, kol nebelimpa prie rankų. Iš nedidelio tešlos gabalėlio suformuoti rutuliuką ir tada formuoti 6-7cm skersmens blynelį. Atskirai į lėkštutę įberti cukraus. Vieną blynelio pusę pavolioti į cukrų, perlenkti per pusę, cukruota puse į vidų, tada vėl pavolioti į cukrų ir dar kartą perlenkti per pusę. Tada vieną sausainio pusę vėl pacukruoti ir cukruota puse į viršų, dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą, šauti 15 minučių į orkaitę, prie 180c temperatūros, kol sausainiukai gražiai pagels. 

Ir visgi, šiandien Agnieškai pačiai dar sunku patikėti, kad ta mergaitė, kuri po pamokų žiūrėdavo laidas apie tortus, pati devintus metus mėgaujasi šiuo hobiu. Kaip pati sako, niekada negalvojusi, kad kažkada keps tortus ir iš hobio gaus papildomų pajamų... Kas žino, gal vieną dieną vaikystės nostalgija virs verslu... 

 ''...mums reikia kažkokios veiklos, kažkuo užsiimti, kažkaip save realizuoti...''