Dar vaikystėje mes, mergaitės, žaidžiame nuotakas - iki smulkmenų planuojame savo vestuves, svajojame apie tą vieną vienintelę - akinančio baltumo vestuvinę suknelę...
Metai bėga, užaugam, rodos, tos išsvajotosios vestuvės jau ranka pasiekiamos, tačiau kartais būna, kad gyvenimas ima ir pasisuka visai kita linkme, nei planavome...
Neseniai vestuves atšokusi Toma Zuzevičienė (31) tikina, kad kartais verta ilgai ir kantriai laukti, kad pagaliau turėtum savo svajonių vestuves... Tačiau ji tada dar nežinojo, kokią staigmeną jų šeimai paruošė likimas...
Toma sako, kad jau nuo mažens norėjusi prabanga kvepiančių vestuvių. Niekada nepatiko tradicinio pobūdžio vestuvės, kada švenčiama dvi dienas išnuomotoje kaimo sodyboje.
''Svajojau apie nedideles vestuves gražioje salėje su sietynais, su dideliais veidrodžiais, žvakėmis, gražiais indais, kitomis dekoracijomis ir povestuvine kelione kitą dieną,'' - savo svajonių vestuvių idėja dalinasi Toma.
Tačiau savo auksu tviskančias svajonių vestuves Tomai, bei jos būsimam vyrui Tomui, tąkart teko pamiršti, kai ankščiau laiko, nei spėjo suplanuoti vestuves, po jos širdimi pradėjo plakti nauja gyvybė.
Supratusi, kad svajonių vestuves, su žvakėmis ir sietynais teks atidėti iki kol gims vaikutis ir viskas stos į senas 'vėžias', pora pradėjo galvoti apie civilinę santuoką.
"Gyvenom vaikučio laukimu, kol nėštumo gale pradėjom galvoti apie civilinę santuoką. Norėjome išvengti papildomų dokumentų tvarkymo, jei vaikelis gimsta ne santuokoje. Santuoka, civilinės metrikacijos biure, nėštumo pabaigoje, nė iš tolo nepriminė mano prabanga kvepiančių vestuvių... Buvo viskas labai paprasta, šventinė vakarienė tik artimiausių žmonių rate. Be šampano piramidžių, be išsvajotos baltos suknelės... ''- prisimena civilinę santuoką Toma.
Tačiau Toma niekada neatsisakė savo svajonės - vieną dieną ji palaimins savo santuoką bažnyčioje ir pasipuoš balta nuotakos suknele...
''Metai bėgo, vienus planus keitė kiti, o vestuvėms laiko vis dar nebuvo... Taip pasisuko gyvenimas, kad išsikėlėme gyventi į Angliją. Kaip ir daugumai emigrantų, pradžioje teko pavargti atvykus į svetimą šalį. Teko ir mums ''fabrikų duonos'' ragauti, ten įgijome įdomios patirties. Kuo toliau, tuo labiau mus lydėjo sėkmė, darbe noriai kilome 'aukštyn'. Darbai keitė darbus, vyro karjera klostėsi puikiai. Netrukus susilaukėme dar vieno sūnelio. Pagaliau viskas nusistovėjo - mėgavomės gyvenimu ir savo šeima,''- patirtimi dalinasi dviejų vaikučių mama.
Toma sako, kad sukūrus šeimą, įsitvirtinus darbuose, atėjo metas galvoti ir apie kadaise atidėtas vestuves... O kas gali būti idealiau, nei dešimtųjų vestuvių metinių proga?
Moteris pasakoja, kad norėjo bažnyčios palaiminimo, bei gražios šventės sau ir artimiesiems. Ruoštis vestuvėms pradėjo prieš gerą pusmetį. Ji puikiai žinojo ko nori, tad nebuvo labai sunku planuotis.
"Vakaro vedėją, didžėjų (DJ), fotografus, filmuotoją ir šampano šou išsirinkau per kelias dienas. Kada užsakymas buvo padarytas, beliko laukti tos dienos ir mėgautis švente. Mes tuo metu gyvenom Anglijoje, vestuvės buvo planuojamos Lietuvoje. Kad viskas būtų lengviau ir paprasčiau, viską patikėjome vestuvių planuotojai Ingai Budrienei. Visada žavėjausi šia moterimi, jos darbais, o dabar žinau, kad tai be galo atsakingas ir rūpestingas žmogus. Kažkiek joje mačiau ir save pačią - man irgi patinka dekoruoti šventes, sėdėti prie gražiai išpuošto stalo ir gerti šampaną iš gražios taurės. Jos skonis visiškai atitiko manąjį, todėl besąlygiškai ja pasitikėjau,- džiaugiasi Toma.
Kada visi vestuvių pagrindiniai dalykai buvo sutvarkyti ir pora galėjo lengviau atsikvėpusi laukti savo išsvajotosios šventės, likimas jiems paruošė dar vieną staigmeną...
''Kai manėme, kad jau galime atsikvėpti, mūsų planai vėl susidrumstė... .''- prisimena moteris.
Tomos vyrui, Tomui, beskraidant į komandiruotes Amerikoje, buvo pasiūlyta tapti kompanijos vadovu ir keltis su šeima gyventi į galimybių pilną šalį - JAV.
''Niekada negalvojome apie Ameriką, mums tai atrodė nepasiekiama šalis. Gavus paskutinius pasiūlymus iš kompanijos, nutarėme nepaleisti 'laimės paukštės' ir pasinaudoti tokia puikia galimybe. Tada ir susipynė visi sunkumai - vestuvių planavimą užgožė kraustymosi į JAV rūpesčiai. Tai buvo pats sunkiausias mano laikas. Tačiau tikrai žinojom, kad antrą kartą vestuvių neatidėsim...''.
''Nenorėjom atšaukti savo ilgai lauktos šventės, nes 10 metų jubiliejus atrodė tam tinkamiausia proga. Kol aš būdama Anglijoje tvarkiau begalę reikalų susijusių su persikraustymu, darbu, vaikais, vestuvių planavimu, tuo tarpu Tomas jau buvo išvykęs į JAV, kad pasiruošti mūsų atvykimui po vestuvių. Kad galėtume santuoką palaiminti bažnyčioje, su vyru turėjome praeiti vestuvių kursus internetu. Buvo be galo sunku, nes buvome skirtingose šalyse. Iki išnaktų kalbėdavome ir 'Skype' pagalba atlikinėjome užduotis. Taip ir sukausi kaip voverytė ratu, kol vyras dirbo JAV ir į UK grįžinėdavo tik kas kelios savaitės...''- sako Toma.
Pasak Tomos, turėti vestuvių planuotoją buvo pats geriausias sprendimas tuo metu. Buvo dienų, kai išvarginta persikraustymo reikalų, nebedžiugino ir tos taip ilgai lauktos vestuvės.
''Nuovargis ir rūpesčiai darė savo. Nebuvau iš tų nuotakų, kurios ramiai su džiaugsmu sau laukė vestuvių dienos. Net savo nuostabios suknelės nebuvo laiko kada pasimatuoti, o juk vos išsirinkusi šių metų modelio LORENZO ROSSI suknelę, ją įsimylėjau ir žinojau, kad su ja atrodysiu tobulai. Pasimatavau tik vos savaitei likus iki vestuvių, kai grįžau į Lietuvą''.
Toma ir šiandien dar negali atsidėkoti vestuvių planuotojai Ingai Budrienei už idealiai suplanuotą šventę, už patarimus, už sutaupytą brangų laiką.
''Ačiū Ingai, kad pasirūpino ne tik salės dekoru, bet ir užsakė saldumynus, parinko vestuvinio torto skonį - man nereikėjo niekuo papildomai rūpintis. Širdimi jaučiau, kaip mūsų diena artėja..."
Pagaliau išaušo gegužės 8-oji...
Lygiai prieš 10 metų pora susituokė metrikacijos skyriuje.
Diena, kurios taip ilgai laukė, buvo tobula ne tik savo šventiniu grožiu, bet ir jausmais...
''Atėjus į salę, širdis verkė iš džiaugsmo, pamačius tokį grožį - viskas buvo nepriekaištingai tobula, išpildyta net iki menkiausios smulkmenos. Visur viskas tviskėjo prabanga, subtilia klasika... Mūsų šventė buvo tiesiog tobula... Susirinko visi mums brangūs žmonės, taip buvo gera juos matyti laimingus ir besidžiaugiančius mūsų laime. Juolab, kad tai buvo ir savotiškas mūsų atsisveikinimas su artimaisiais...''.
Šiandien Toma pasakoja, kad persikėlus gyventi į JAV, ją pakerėjo supanti gamta, upės, ežerai, tas beribis laisvės jausmas... Ten be galo malonūs žmonės - jie atsipalaidavę ir rūpestingi.
''Pripratusiems prie mažų angliškų namų, iš pradžių buvo keista, kad čia tokie dideli, erdvūs namai, didelės mašinos, plačios gatvės, didelės porcijos. Visa tai man šiek tiek priminė Lietuvą - jokių suvaržymų, jokios kontrolės. Kol kas matau tik šios šalies pliusus ir tikrai norėčiau čia likti gyventi, bet nežinau, ar nenugalės artimųjų ilgesys...''.
Pabaigai Toma priduria, kad kol vyras sėkmingai siekia karjeros, ji taip pat kuria savirealizacijos planus, kuriuos netolimoje ateityje planuoja įgyvendinti, o savo didžiausią hobį fotografavimą - paversti mėgstamu darbu.
''Niekada neatsisakykite svajonės - jei ji nepasiekiama šiandien, ji bus pasiekiama rytoj... Esu dėkinga likimui už šiuos gyvenimo posūkius ir nuostabią šeimą " - sako Toma.
"Dievinu savo šeimą...Esu laiminga, šalia turėdama patį geriausią vyrą ir šaunius vaikus...''
*nuotraukos iš asmeninio archyvo
Daugiau panašių isitorijų rasite sekdami mus Facebook'e: Kristinos blogas. Subalansuota moterims
Spauskite Like ir Share su draugais!
