„Būti sėkminga‘‘, „Turėti didelį namą“, „Keliauti po
pasaulį“ – tai turbūt daugelio žmonių svajonės. Suprantama, ne išimtis ir aš. Atrodo
gyveni sau, dienos bėga, o tu taip ir nepriartėjai prie savo svajonių...
Kodėl
vieni žmonės taip lengvai pasiekia ko nori, o kiti visą gyvenimą taip ir
prasvajoja?
Dar prieš gerus porą metų aš nebūčiau galėjusi atsakyti į
šį klausimą. Šiandien aš jau turiu atsakymą.
Tad kokia ta svajonių išsipildymo formulė?
Darbas su savo
mintimis – „Atia, negatyvumui!“
Paklausit apie ką aš čia??
Niekada nebūčiau pagalvojusi, kokį didelį
vaidmenį mūsų gyvenime vaidina mūsų mintys. Kitaip sakant, kokiomis mintimis maitinsiu
smegenis, tuo ir būsiu. Kad pakeisti kažką gyvenime, turėjau pradėti keistis
pati, keistis iš vidaus, keisti mąstyseną.
Kurį laiką, pakalbėjusi su negatyviais
žmonėmis, paskaičiusi blogas naujienas laikraščiuose ar pažiūrėjusi televizorių,
jausdavausi it kempinė, „sugerdama“ kitų bėdas, problemas, negatyvumą.
„Ai, ką čia sugalvojai?
Vis tiek nieko neišeis,“- turbūt ne vienas iš jūsų yra girdėjęs šį pasakymą. Girdėjau ir aš. Ir labai dažnai.
Tie, kurie turi „imunitetą“ tokiam negatyvui, nuo tų, kaip "vanduo nuo žąsies nubėgs" ir jie toliau sieks savo tikslo, atsiriboję nuo neigiamų emocijų, neigiamų komentarų. O
tie, kurie turėjo viltį kažką daryti ir "degė" noru pasidalinti savo idėja, buvo „nugęsintas“ vietoje su pirma kritika. Tokios, "nugęsintos" vietoje buvau ir aš. Žmogui nusvyra rankos kažką bedaryti
ir jis „priima“ tą faktą – kad "man nieko neišeis".
Turėjau išmokti visą tą negatyvumą paleisti...
Nebeskaičiau laikraščių, nebežiūrėjau žinių... Susikūriau savo vidinį pasaulį ir jame
gyvenau. Juokavau, kad viskas ką man reikia žinoti, viską randu savo Facebook'e :)
Ir žinot ką? Tai padėjo.
Pajutau, kaip mano pasąmonėje nušvito saulė.
„Pozityvumas
– geriausias mano draugas“
Atsiribojus nuo negatyvumo, aplink liko pozityvūs žmonės. Ne veltui sakoma, kad „pasakyk kas tavo draugai, pasakysiu kas tu“.
Atsiribojus nuo negatyvumo, aplink liko pozityvūs žmonės. Ne veltui sakoma, kad „pasakyk kas tavo draugai, pasakysiu kas tu“.
Norėjau orientuotis į tuos žmones, kurie tiki tuo, ką daro;
tiki tuo,
dėl ko tai daro ir daro tai, nes tiki savimi.
Išvarius negatyvą iš minčių ir širdies,
plačiai duris atidariau pozityvumui,
teigiamoms mintims.
„Aš
galiu...“,
„Aš tai padarysiu...“,
„Man pasiseks...“ – tai antras žingsnis svajonių išsipildymo link.
Tavo
žinutė Visatai – kas tu?
Prisipažinsiu, kad kai pirmą kartą išgirdau
kalbant apie "Visatą" ir "žinutės siuntimą" jai – žiūrėjau labai
skeptiškai...
Hmmm... Savotiškas smegenų
plovimas? Kas čia do "Visata"? Kokios dar "žinutės siuntimas"??
Aš dar kaip aš... Bet jūs pabandykit tai
papasakoti mažesnių miestelių ar kaimo
žmogui...!!
Visgi išklausiau video iki galo. Ir
žinot ką? Pasirodo, aš jau visa tai dariau, tik nežinojau kaip tai pavadinti,
nežinojau į kokius minčių stalčiukus tai sudėti...
Visada save lygindavau su kitais. Atsirado
nepilnavertiškumo jausmas – jis, Tas ir Tas, o aš... – tik Aš...
„Jie geresni...“
„Jie
geriau padaro...“
„Jau yra šimtai užsiimančių šita veikla..."
Dar vienas dalykas, kurio reikėjo išmokti
atsikratyti.
Tegul būna nors ir tūkstančiai su tokia
pat veikla kaip mano – bet nė vieno nebus tokio kaip AŠ! Tai kas, kad aš (dar) neturiu tūkstantinės fanų minios – juk "Romos irgi nepastatė per dieną...“.
Mes visi esam skirtingi, tačiau tuo
pačiu, visi vienodai unikalūs!
Būk
dėkingas!
Praktikuoti dėkingumą – dar vienas
žingsnis sėkmės ir laimingo gyvenimo link. Būk dėkingas gyvenimui už tai ką
turi, o ne keik likimo už tai, ko neturi.
Aš neturiu didelio namo su lauko baseinu –
tačiau turiu stogą virš galvos. Neturiu prabangios mašinos – tačiau nevaikštau
pėščiomis per lietų. Nedirbu svajonių darbo – tačiau aš turiu DARBĄ ir galiu
išlaikyti vaikus.
„Nežiūrėk į tuos žmones, kurie turi daugiau už tave – ir nesijausi vargšas. Žiūrėk į tuos žmones, kurie turi mažiau už tave – ir pasijusi turtingas.“
Mylėk save!
Išmok pamilti save. Mylėk save ir pamatysi, kaip ''sužydėsi'' iš vidaus.
Ar lengva sau ištarti „aš myliu tave“?
Ar gali save apkabinti?
Aš nemokėjau. Man buvo sunku
persilaužti, nes visa tai man buvo nauja. Aš „jaukinausi“ tą savęs mylėjimo
jausmą.
Kaip aš jaučiausi sau pasakius „Kristina,
aš tave myliu?“
Keistai. Nejaukiai.
Tačiau tas „žmogus“
žvelgiantis iš veidrodžio – man nusišypsojo.
Pamažu išmokau sau pasakyti: „Aš
nusipelniau...“, „Aš verta...“, išmokau save apdovanoti. Ne namams rakandų, ne
vaikams, bet SAU – po ilgo laiko, išmokau mylėti save.
Pamilk save, mylės aplinkiniai, mylėsi
gyvenimą ir gyvenimas mylės tave!
Turi
svajonę? Užsirašyk!
Turi svajonę – užsirašyk, neleisk joms
nugulti tavo minčių stalčiukuose.
Savo svajones ir tikslus susirašiau ir
aš. Susirašau nuoseklų planą, kaip aš tai galėčiau įgyvendinti.
Kas belieka?
Patikėti, kad galiu... Pasitikėti savimi ir daryti, nors ir mažais žingsneliais,
tačiau daryti.
Tai kokia ta mano svajonių išsipildymo
formulė?
Galvok pozityviai...Nesidairyk į kitus...Būk dėkingas...Mylėk save...Ir... Atmink, svajonės mėgsta būti užrašomos!