Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti.
Susipažinkime: esu Kristina Arcisevičienė (39), turiu 2 vaikus: 18-metį sūnų Arną ir 11-metę dukrą Aurą. UK gyvenu 16 metų.
Kad šiandieną esu kas esu, dėkinga prieš metus priėmusi sprendimą, kuris pakeitė mano gyvenimą..
Gana yra gana!
Prieš keletą metų išgyvenau sunkiausią gyvenimo etapą, kada pradėjo birėti šeimos pamatai... Toksiškuose santykiuose nemačiau gyvenimo, nemačiau ateities... Laimę pakeitė ašaros, depresija... Žinojau, kad jei noriu save išgelbėti, vienintelis būdas tai padaryti, pašalinti priežastį. Dėl 'o ką žmonės pasakys?' jau pagyvenau, dabar norėjau pagyventi dėl savęs, tiesiog vėl būti laiminga ir mylima...
Kai į mano gyvenimą atėjo lauktas žmogus, jaučiausi laiminga, prasidėjo vakarienės, desertai, tortukai, 'take away', popkornai kine... Ne veltui sakoma, kad laimė plečiasi... Plėčiausi ir aš, tik to nepastebėjau...
Pažiūrėjusi į veidrodį, pasiguosdavau save, kad dar gerai atrodau ir nekreipiau dėmesio...
Laimei, dauguma mano suknelių buvo tamprios medžiagos, tad šiek tiek pasitempdavo kiek reikėdavo, bet dar 'tilpdavau'.
Nejučiomis pradėjau pirkti dydžiu didesnius rūbus... Komodos stalčiuje atsirado ir liekninantys apatiniai, kurie vyrų tikrai nežavi... Jais paslėpdavau atsiradusį pilvuką ir gyvenimas būdavo 'vėl gražus'.
Jei pati sau buvau graži ir nemačiau suapvalėjusių formų, tai tą geriausiai matydavo kiti žmonės, ypač, kurie mane matydavo retai.
''Kokia pilna Kristutė, kad pasitaisius...''
''Tokia pilnutė, gal kažko nesakai? ''
Gyvenau sau visa graži, kol vieną dieną nepamačiau savęs nuotraukoje...
Tada pirmą kartą pamačiau, kaip mane mato kiti...
Nenuostabu, kad visi rūbai buvo mažoki, aptempti, matėsi iššokusios 'barankos'...
Pamenu, dukros 10-tam gimtadieniui, užsisakiau mėtinės spalvos suknelę ir negalėjau ja pasipuošti, nes tai ką mačiau veidrodyje, mane šokiravo...
Dar taip neseniai tikęs 10 dydis, dabar jau 'raitėsi' aplink mano 'barankas' ...
Peržiūrėjusi ir pasimatavusi visas sukneles, turėjau rinktis kitą, kad šiek tiek būtų laisvesnė ir paslėptų mano lašinuką...
Tai buvo dar viena 'vinis' mano pokyčiams....
Jau pradėjo galvoje kirbėti mintis, kad turėčiau kažką daryti, tačiau visada rasdavau sau pasiteisinimų:
''Nuo pirmadienio...''
''Nuo mėnesio pradžios...''
Ir kai matau, kada taip nieko ir nedarau, radau sau pasiteisinimų, kaip:
''Kitos 20-metės blogiau atrodo už mane...''
''Daug moterų pavydėtų mano figūros, tad viskas čia gerai su manim...''
''Jei nesuvalgysiu - reikės išmesti..''
Manau tai pažįstama daugeliui mamų, moterų...
Dar vienas 'vinis' buvo tada, kada apsivilkau bikinį... Matau, kaip apatinė bikinio dalis 'dingsta' mano šonuose...
Valgiau skaniai, daug ir patogiai... Sakydama patogiai, turiu omeny, kad vietoj to, kad pasidaryti maisto į darbą iš namų, nusipirkdavau vietoje: bandelės su kava rytinei pertraukai, sumuštiniai pietums... Greita, skanu, patogu...
Tačiau vieną dieną, mano organizmas, kurį buvau pavertusi paprasčiausia atliekų dėže, man pasakė : GANA!
Kaip?
Paprasčiausiai skrandis, organizmas užsikišo nuo visų tų 'bulkų', gliuteno, kuris kaip klijai, dar labiau apsunkino virškinimo procesą... Jaučiausi blogai, 'išpūsta', apsunkęs skrandis, galvos skausmas, be energijos... Supratau, kad kūnas davė man ženklą...
''Reklamos auka''
Niekas nevyksta šiame gyvenime be reikalo. Vieną dieną Facebook'e užmačiau merginas, reklamuojančias produktus svorio metimui. Kadangi pačios jau buvo numetusios beveik po 30kg, suintrigavo. Negi tai tikrai veikia? Kaip tai įmanoma?
Žinoma, vedama smalsumo, parašiau, kas ir kaip.
Gavus atsakymą, nuliūdau, nes kaina man buvo per didelė. Negalėjau tuo metu sau to leisti. Jaučiausi neverta.
Taip, toliau stebėdama kitų merginų pokyčius, tyliai pavydėdama joms gražaus kūno, prabėgo 4 mėnesiai.
Kol vieną dieną įvyko esminis lūžis... Jau nebeturėjau, faktiškai, ką apsirengti, nes viskas buvo per maža... Gaila buvo matyti, kad spintoje kabančios suknelės, taip ir liks vasarą kabėti...
Ėmiausi plano. Pasiskaičiavusi produkto porcijos kainą, nustėrau: nejau aš negaliu sau rasti £1.49? Nejau aš, dirbanti pilnu etatu, negaliu sau leisti porą svarų investuoti į save, į savo sveikatą? Žinojau, kad turiu save padaryti prioritetu, o paskui visa kita... Nebuvau laiminga kaip atrodžiau, nebenorėjau didinti rūbų dydžio... Vienintelis kelias buvo - mesti svorį ...
O jo, laiminguose santykiuose, priaugau nemažai...
Žinojau, kad mesiu svorį ir, kad man reikalingi produktai, nes esu silpnavalė... Bet jei jau kišiu kažką į save, tai bent jau kažką natūralaus, sveiko, o ne chemiją... Sveika gyvensena, skatinimas sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviems, sveikiems - tokia buvo kompanijos vizija. Produktai augalinio pagrindo, pagaminti iš uogų, vaisių, daržovių, augalų.
Kaip ir daugumai manau, kirba viduje mintis: o jei nepavyks? O jei neveiks? Aš tokių minčių neturėjau. Negalvojau, kad man galėtų nepasisekti. Kodėl neturėtų pasisekti? Jeigu žmonės numeta po 30kg ir daugiau, kodėl aš negalėčiau numesti 12kg? Susikoncentravau tik į pozityvą ir kitokio kelio nebuvo - daryti ir turėti rezultatą. Antra vertus, jei aš investuoju į save, tai tik dar didesnė motyvacija siekti savo tikslo, ar ne taip? Tikrai nelaikysiu produktų spintelėje... Net mano mama sakė, kad ''kas už dyką, tas ir neveikia'' , nes tokiu atveju mes neįsipareigojame sau - juk neturim ką prarasti!!
Kai jau apsisprendžiau, kad norėsiu užsisakyti produktus ir kartu su mitybos planu sveikai mesti svorį, sužinojau apie galimybę tapti partnere ir prisijungti prie kompanijos. Man tai atrodė idealiausias variantas ir pačiu laiku!
Prisijungiau prie kompanijos, užsisakiau produktus ir 'prisidaviau' Facebook'e... Įsipareigojau prieš žmones ir tuo pačiu pranešiau apie savo naują veiklą. Gera pradžia - pusę darbo
Jau pirmą savaitę pajutau vidinius pokyčius: turėjau daugiau energijos, jaučiausi lengvesnė, skrandis nebuvo apsunkęs kaip įprastai. Su nekantrumu skubėdavau rytais į vonią, kad galėčiau pasisverti ir pažiūrėti, ar jau pradėjo kristi svoris... Kiekvieną rytą... Tačiau svoris neskubėjo kristi... Atvirkščiai, netgi keliais šimtais gramų dar ir daugiau buvo. Išsigandau... Pradėjau panikuoti... Kaip? Kodėl? Susisiekiau su savo mentore ir ji man paaiškino, kad čia viskas normalu, kad turiu daryti ką darau ir viskas savaime susitvarkys ir jokiu būdu nesisverti kiekvieną dieną! Pasakiau sau, kad sversiuosi bent kas 2 savaites. Aš laikiausi plano ir leidau organizmui daryti 'savo' darbą.
Ir po pirmų dviejų savaičių, mano didžiam džiaugsmui, svarstyklės (pirmą kartą po ilgų metų) parodė mažesnius skaičius! Iš 67kg į 65kg. Pradėjo mažėti ir apimtys, mačiau kaip kūno linijos mažėjo po 1-2cm. Viską rašiausi į lentelę, kad būtų lengviau sekti apimčių
mažėjimą.
Labiausiai bijojau, kad netektų badauti metant svorį. Griežtos dietos, maisto svėrimas gramais, valgymas pagal valandas, kalorijų skaičiavimas - visa tai ne man. Man reikalinga laisvė. Būtent dėl ir pasirinkau šį būdą, nes tai ne trumpalaikė dieta, o mitybos įpročių keitimas, balansas 80/20, sveika, švari mityba. Galėjau pati pasirinkti ką noriu valgyti, kada ką valgyti... Planą galėjau pritaikyti prie savo gyvenimo rutinos, o ne rutiną taikyti prie plano.
Visgi, išvydus produktų ir maisto sąrašą, ko reikėtų atsisakyti, suglumau : nejau niekada nebegalėsiu suvalgyti gabalėlio torto ar išgerti taurės šampano?
Žinodama kokie produktai 'ant plano', sugalvojau pati pasidaryti desertą: biskvitas be gliuteno ir cukraus, augalinio jogurto kremas su persikais... Visgi nebūtina atsisakyti maisto, kurį mėgsti - tereikia rasti sveikesnę jo versiją. Kaip mano mentorė sako, 'ne per dieną priaugome svorio, ne per naktį ir numesim...'. Galima turėti 'cheat' dienų, bet svarbu, kad tai netaptų įpročiu. Kada užeina noras kažkokio nesveiko maisto, valgiau ir valgau dabar. Jeigu reikėtų atsisakyti saldumynų, picos ir kitokio nesveiko maisto, greitai žmogus palūžtų vien nuo minties, kad daugiau niekada gyvenime negalės valgyti ir tą pačią minutę prisikimštų, ko pasekoje, dar daugiau svorio sugrįžtų. Todėl man labai patiko, kad šis planas turi 80/20 balansą. Turėjau gimtadienius, šventes, iškylas, ėjau į svečius, pati priiminėjau svečius ir tikrai turėjau tas 'cheat' dienas, bet auksinė taisyklė buvo - neatsivalgyti už praeitą laiką ir rytoj vėl grįžti 'ant plano'.
Rausvo sijono istorija
Prieš kelis metus, interneto parduotuvėje, pamačiau rausvą sijoną ir aš jo užsinorėjau... Jau galėjau save matyti kulniuojančią miesto gatvėmis... Deja, 10 dydžio tada nebuvo. Po pusmečio, šis sijonas vėl atsirado pardavime ir mano džiaugsmui, buvo reikiamo dydžio! Net negalvodama užsisakiau ir laukiau pavasario, kada galėčiau juo pasipuošti. Likimo ironija, atėjus pavasariui, aš į jį nebetilpau... Taip, aš į jį 'isispraudžiau', bet bijojau, kad plyš per siūles, koks jis man buvo aptemptas... Taip ir liko stovėti mano ilgai lauktas rausvas sijonas... Gaila, kad tada nepasidariau nuotraukos, kaip jis atrodė ant manęs, nes man buvo paprasčiausiai gėda... Pradėjusi laikytis plano, žinojau, kad ateis diena, kada aš jį užsidėsiu...
Svoris pamažu krito ir tuo be galo džiaugiausi. Kai buvau numetusi 6kg, kažkaip atrodė tiek nedaug per (kokius) 2 mėnesius... Kažkaip save menkinau (galbūt dauguma taip daro), kad tiek mažai dar numečiau svorio... Bet viena diena darbe man atvėrė akis. Rinkau užsakymą ir turėjau paimti 6 pakelius žuvyčių maisto, po 1kg. Lygiai 6kg. Lygiai tiek, kiek aš numečiau svorio. Laikiau rankose tuos 6kg ir negalėjau patikėti! Tai tiek DAUG! Nuo to laiko, kiekvienas nukritęs kilogramas, nebeatrodė 'tik' 1kg.
Kadangi norėjau max rezultato, prie sveikos, švarios mitybos dar pridėjau ir sportą namie. Turėjau lanką, dviratį ir svarelius. Keletą kartų per savaitę, po pusvalandį, užsidėjusi ausines ir klausantis mėgstamos muzikos, net ir sportas teikė malonumą. Nors niekada nebuvau sportiška asmenybė (o kas mane pažįsta nuo vaikystės, žino, kad sporto net nekenčiau), tačiau šiuo atveju, atsirado motyvacija ir norėjau sau padėti, kuo greičiau pasiekti rezultatą.
Progresas
Kai pradėjau mesti svorį, daugelis laukė mano nesėkmės. Juokėsi, kad su 'kokteiliais' tikrai nenumesiu. Taip, kokteiliai ne stebuklingi, kai sočiai pavalgius, išgeri vietoj deserto. Kokteiliais pakeičiau savo 2 iš 5 valgymų. Buvau viena iš tų, kuri negalėdavo valgyti pusryčių atsikėlusi, o paskui, darbe, kada jau norisi valgyti, negaliu. Pradėdavo skaudėti skrandį, o sulaukus pertraukos, atrodydavo, kad 'žvėrį' suvalgysiu. Bet pradėjusi laikytis plano, pirmiausiai pradėjau valgyti pusryčius. Juos man kuo puikiausiai atstodavo kokteilis: skanu, maistinga ir greitai. Tik 2 minutės ir jau geriu savo skanius pusrytukus. Kiekvieną rytą iškildavo klausimas: kokio skonio šiandien aš noriu? Man patiko tai, kad nereikėjo gerti vieno ir to paties, nuobodaus, skonio, galėjom pasidaryti įvairiausių, skaniausių skonių, kaip 'snickers', 'bounty', 'cinamoninė bandelė', 'ferraro roshe' ir panašiai. Kada geri skaniai ir žinai, kokios naudos iš to gauni, tikrai nesijauti, kad būtum ant plano. Plius, man palaikydavo sotumą iki 3 valandų, ko įprasti pusryčiai nepadarydavo.
Jų veikimas labai paprastas - mažiau kalorijų nei įprastas sumuštinis su kava, bet ilgesnis sotumo jausmas, be gluteno, be pridėtinio cukraus, be visokių -iklių, augalinio pagrindo. Sveikas maisto pakaitalas. Jie nėra būtinai svorio metimui, gali būti naudojami kaip pusryčiams ar vakarienei, prieš ar po sporto, netgi nėštukės ir vaikai nuo 4 metų, gali juos vartoti.
Kitas produktas, kurį vartojau, buvo 'Boosteris', jį gerdavau 1-2 kartus per dieną, pusę valandos iki maisto. Man sutvarkė virškinimą, nebetraukė ant saldumynų, skatino medžiagų apykaitą, greičiau pasisotindavau ir palaikydavo ilgiau sotumo jausmą.
Pakeičiau mitybą ir jaučiausi kaip naujas žmogus. Atsisakiau kavos, nors ją turėjau gerti dėl energijos ir koks paradoksas - atsisakius kavos turėjau energijos daugiau, nei su ja!
Pastebėjau, kaip pasikeitė mano veidas, oda, kaip pagerėjo mano miego kokybė, o atsikėlusi ryte, pagaliau jaučiausi pailsėjusi!
Taip prabėgo 4 mėnesiai. Ar buvo taip, kad gailėčiausi? Taip! Kad to nedariau ankščiau!
Liepa - spalis ir aš jau galėjau džiaugtis savo kūno linijomis, vėl pamilau save iš naujo, jaučiausi puikiai ir jaučiausi pati sau graži.
Mano suknelės vėl kuo puikiausiai tiko, kai kurie rūbai pasidarė didoki. Koks smagus buvo jausmas, pirmą kartą po ilgo laiko pasimatuoti 8 dydžio sijoną!
Aš tai padariau!
Tai buvo geriausias sprendimas, kurį galėjau padaryti!
Kitas visiems labai aktualus klausimas: ar svoris nesugrįžta, nustojus vartoti produktus?
Svoris grįžta ne dėl to, kad nustojame vartoti produktus, o todėl, kad grįžtame prie senos savo mitybos, senų mitybos įpročių ir tada, žinoma, svoris ne tik sugrįžta, bet ir priaugame jo dar daugiau. O aš?
O aš 9 mėnuo palaikau savo svorį. Negrįžau prie senos mitybos. Išmokau valgyti sveikiau, žinau kokius produktus pirktis ir ką iš jų gamintis. Juk kai susitvarkome namus, pirmas sakinys, kurį pasakome, tai: 'nebandykit suversti!Aš ką tik sutvarkiau!''. Juk norime, kad namai būtų kuo ilgiau švaresni, tai kodėl turėtume vėl kišti į savo 'sutvarkytą' organizmą, kad vėl tapti tokiu, kokiu buvai prieš tai?
Nėra jokios magijos ar stebuklų - viskas mūsų rankose! Turime klientų palaikymo grupes, su daug mano pačios patarimų, mitybos planu, informacijos, receptais kokteiliams, užkandžiams, patiekalams, viskas ko reikia - tai Jūsų pastangų!
Šiais metais švęsiu savo 40-metį. Dar prieš 10 metų bijojau to skaičiaus, o dabar aš jo taip laukiu! Amžius tik skaičius, ne rodiklis, kaip turi atrodyti moteris. Jaučiuosi puikiai ir esu laiminga!
Daugiau informacijos galite rasti čia.
Ačiū, kad skaitei ir kviečiu pasidalinti su draugais, gal ir jiems tai bus aktualu.
Su meile, Kristina
