"Meilės saitai..."

Raktažodžiai: priklausomybė, upė, virvė, nendrynas, žvakė, aureolė, aguonų laukas, drakonas, mažytis, gerumu, sodas, uodega, vyras, laikas, norėti, prakaitas, pudra, staltiesė, klampi, pavasaris, pasiaukojimas, ryšys, panacėja, pasak, erdvė, botagas, apsvaigau, smalsiai, aukštyn.


Pavasaris suskaičiavo savo paskutiniąją dieną, prieš atiduodant 'metų raktus' vasarai. Gegužis, kaip tas iš pasakos ''Dvylika mėnesių'', kaip reikiant pasistengė perėmęs iš brolio 'Balandžio' valdžią - dar prieš kelias savaites čia buvo klampi žemė, o dabar jau akį džiugina raudonskarių aguonų laukas...  Niekas nepatikėtų, kad  šis 'raudonasis laukas', taip pamėgtas menininkų ir fotografų, dar prieš keletą metų buvo pats paprasčiausias, niekam nereikalingas ir apleistas  nendrynas... 

-Tėti, kur tu?
-Ateik! Aš čia, - atsiliepė Tomas, pamodamas ranka, kitapus tiltelio.
Didžiulis, išpuoselėtas sodas ir nedidukė dirbtinė upė su tilteliu, buvo Tomo pasididžiavimas ir ''priklausomybė''. Čia įdėta metų metai sunkaus darbo ir išlietas devintas prakaitas, kol pagaliau įgyvendino savo viziją. Kaimelio žmonės klydo, manydami, kad tai pasiaukojimas - tai buvo vienintelė erdvė, kurioje Tomas prarasdavo laiko nuovoką ir jausdavosi arčiau Angelės. Juk tai turėjo būti jų bendras kūrinys...

Rožių sodelyje, pavadintame žmonos vardu, Tomas ruošė pusryčių stalą. Medinį apvalų stalą dengė balta, nėriniuota staltiesė. Ne kasdieną sulaukia aplankant dukros, tad šis rytas jam ypatingas. Ant stalo padeda arbatinį su naminių arbatžolių arbata, šviežias bandeles, sviestinę ir naminį varškės sūrį su kmynais - taip, kaip ji mėgdavo valgyti vaikystėje. Nors ir pusryčiai, tačiau ant stalo visada savo vietą turi balta, jazminais kvepianti  žvakė... Tik Tomas ir ji, supranta tikrąją žvakės reikšmę. 

- Aš jau buvau pamiršusi, o tu prisimeni!
- Kas, kad tu užaugai, tu man visada būsi mano mažoji Princesė! 
- Tai jau nebe ''rytinis drakonas''? - šypsodamasi prisiminė, kaip tėtis, rytais prieš mokyklą, kaip koks narsusis riteris ''gelbėdavo'' ją nuo ''užpuolusio'' rytinio drakono...
-Prisimeni vis dar !?, - pasakė ir nužvelgė - kaip vis tik ji greitai užaugo... - Ar kada pasakojau tavo vardo istoriją? 
-Ne, nepamenu, papasakok, - pamažu įsipila vaikystės arbatos ir paėmusi pauosto sūrio riekelę. 
- Kai pirmą kartą tave paėmiau ant rankų, lyg apsvaigau iš laimės, atrodo, net kojos pradėjo linkti... Toks mažytis, gležnus kūnelis, apsuptas baltu rankšluoščiu... Užmerktos akutės ir tvirtai suspausti kumšteliai...  O balti, it pūkeliai plaukučiai, atrodė kaip šventųjų aureolė. Tikras angelėlis, pamaniau. Pakėliau galvą aukštyn ir mintyse padėkojau Dievui už šią dovaną... Tą minutę, tarsi Aukščiausiojo pasiųsta žinutė atėjo į mano galvą -  Marija! 
Mano Marija! Gražesnio vardo tau nebuvo, vardas pats tave pasirinko. 

- Kaip aš vaikystėje nekenčiau savo vardo, kad tu žinotum... Visada naujiems sutiktiems vaikams, sakydavau, kad mano vardas Rūta, - išdavė savo vaikystės paslaptį.- Dabar, aišku, taip nebemanau, gražus mano vardas, ačiū, tėti...
-Prašau, prašau... - šypteli. - Ką dar pameni iš savo vaikystės?
- Na, gal ne visai ankstyvas vaikystės prisiminimas, bet mirsiu neužmiršiu tos mėlynos suknelės, kurią man parvežei iš Amerikos darželio šventei. Dukros ir tėčio vakaras!  Pamenu, mama savo 'amerikoniška'  pudra papudravo man nosytę, kaip tikrai princesei... Buvau pati gražiausia ir visos darželio mergaitės man pavydėjo... Aš buvau tavo Princesė, o tu buvai mano Karalius, - pasilenkė ir pakštelėjo tėčiui į skruostą. 

Atrodo, kad laikas sustojo. Gaivus rytinis vėjelis švelniai lingavo šalia žydinčias rožių galvas, o ant stalo deganti žvakė plaikstėsi pagavusi vėjo gūsį, tarsi sakydama - ''ir aš čia..." 
Prisiminimai it virvė pynėsi į nuoširdų ir atvirą pokalbį. Tokio stipraus tėviškos meilės saito buvo galima tik pavydėti.  
Ko daugiau  norėti, kai turi tokį tėtį kaip Tomas, kuris atstoja ir tėtį, ir draugą... ir mamą... 
Jis visada stengėsi savo dukrai rodyti pavyzdį, koks turi būti tikras vyras. Jis norėjo būti užtikrintas, kad jei atiduos dukrą, tai tik į pačias geriausias rankas. 

Ji smalsiai klausėsi vaikystės pasakojimų, kaskart sužinodama kažką naujo apie save ar apie savo brolį. 
-Tu turbūt neprisimeni, bet pasak tavo brolio, tu jam buvai kaip 'uodega'- niekur be tavęs negalėjo išeiti, nieko padaryti,  - nusijuokė Tomas. 
- Ir už tai jis ir gavo pravardę ''botagas'', nes jau kaip pasakydavo ką, tai skaudžiau būdavo, nei botago kirtis...
- Nuo broliškų barnių net panacėja bejėgė. Viską užsitarnauti gali tik su meile ir gerumu, - it pamokslą pasakęs parodė pirštu.
- Taip taip, mano Karaliau, - šmaikščiai galva linktelėjo it princesė. - O žinai ką? Tik pats geriausias Karalius greitai bus 'paaukštintas' iki garbingiausio Senelio titulo ir turės naują 'įpėdinį' - pagaliau radusi puikią progą, Marija atskleidė vizito tikslą. 



Patiko? Spausk Like ir dalinkis su draugais!

Nepraleiskite naujienų sekdami mus ir Facebook'e Kristinos blogas. Subalansuota moterims

Emigrantės akimis

Dar būdama mokykloje, anglų kalba man mažiausiai rūpėjo.  Nors ir stengiausi, ''krimsti'' ją man buvo sunkoka...  Ir kai vieną kartą anglų mokytojos paklausiau: ''o kam mums ta anglų kalba?'', ji atsakė: ''o jeigu kada išvažiuosite dirbti ar gyventi į Angliją?"
Nu taip, net suprunkščiau mintyse, AŠ!?... į Angliją?! Sostinėje nesu buvus gyvendama savo šalyje, o dabar, matai, gyvensiu užsienyje... 
Ačiū Jums, Mokytoja, kad spaudėt mus mokintis, bent jau su kažkokiais anglų kalbos pagrindais išėjom...

Gyvenau sau kaime - ir vargo nemačiau. Patiko ta kaimo ramybė, gamta, laisvės pojūtis... Niekada netraukė miesto ūžesys. Neketinau ''sparnų kelti'' iš savo šalies. Bet...
Kai mano draugė pirmąkart prabilo apie galimybę išvažiuoti į užsienį pagal mokyklos programą, manęs ta idėja nežavėjo. Iškart baiminausi - kas?, kaip?, kur?... O jeigu nemokėsiu, o jeigu nesuprasiu? Bijojau važiuoti į nežinią...

Tačiau atėjo diena, kai turėjau palikti savo namus ir jaukiai miegantį savo dviejų metukų sūnelį... Širdis plyšo iš skausmo, pagalvojus apie jį - jis saldžiai miega ir nežino, kad prabudęs jau neras mamos... O blogiausia, kad dar ilgai jos nematys... 
Mintyse buvo tik viena - išvažiuoti, užsidirbti ir grįžti. Būtinai grįžti. 
2004 metų, birželio 26 dieną, pakilo mūsų lėktuvas į nežinią...

Nors tai nebuvo visiška nežinia - važiavom pas brolį, kuris pasiūlė darbą. 
Vos nusileidus lėktuvui, pasijutau, kaip kitoje planetoje - tiek 'įvairaus plauko' žmonių vienoje vietoje neteko matyti... 
Nesėkminga man buvo pirma kelionė į UK... Greitai buvom apvogti ir likom be cento kišenėje... Nei maistui, nei gėrimui, nei tualetui... Tada greitai supratau, kad anglų kalba mokoma mokykloje ir anglų kalba čia, Anglijoje - visiškai skirtinga... 
Kol laukėm atvažiuojančio brolio, uždarė 'Viktorijos' autobusų stotį ir toliau laukėme lauke. 
Ko tik aš nemačiau! 
Čia ''virė" naktinis gyvenimas... Mamos, su mažais vaikais, su vežimėliais... Naktį...? Mašinos, muzika... Toks jausmas, kad Londonas gyvas ''24/7''. 
Kažkas priėjo prie mūsų ir pasakė, kad jei neturime kur eiti, galime eiti ten, po tiltu, ranka pamojo ir parodė, neva, ten visi eina... 
Rimtai? Čia tas užsienis, kur visi važiuoja pinigų ''kalti''? Čia tas svajonių Londonas, apie kurį visi svajoja? 

Pirmas darbas Anglijoje. Didžiuliai gėlių šiltnamiai. Kai man pasakė, kad darbas bus prie gėlių, aš kažkaip iškart įsivaizdavau, kad dirbsiu prie savo mėgstamiausių gėlių - rožių. Ir koks buvo tuo metu nusivylimas, kai neradau nieko kito, kaip tik tūkstančius....chrizantemų! 
Chrizantemos??? Kurgi tos mano ''pažadėtosios'' rožės? 
Juk iki šiol, chrizantemos  buvo laikomos kapinių, laidotuvių gėlėmis.  Ir kas jas gali pirkti? 

Nepatiko man UK, vis traukė namo... Pas savo sūnų... Verkti norėjosi, kai pagalvodavau, kad dar ilgai ilgai aš jo nematysiu... 
Televizorius kalbėjo angliškai, eismas kita puse, o jau maistas... Kas per batonas!? Kažkoks celiuliozės gabalas. Nepalyginsi su lietuvišku. 
Koks būdavo džiaugsmas, kai nuvažiavus į vokišką parduotuvę ''Lidl'', rasdavome panašių produktų į lietuviškus: saliami dešra, juoda grūdų duona, šiltnamiu kvepiantys pomidorai... 
Tuo metu viskas būdavo  wow, nes nei lenkiškų, nei lietuviškų parduotuvių mūsų krašte nebūdavo...

Darbe, mes buvome niekas kitas, kaip pigi darbo jėga. Šiuolaikiniai vergai. Iš pradžių dirbome neoficialiai, pinigus gaudavome vokeliuose. Kuo daugiu padarydavome - tuo daugiau duodavo darbo. Jei iš pradžių ''bausmė'' būdavo dirbti be išeiginių, tai paskui menedžeris perprato, kad lietuvių taip ''nenubausi'' -  ''bausmė'' būdavo nedirbti... Kai kiti darbuotojai sulaukę laisvos dienos važiuodavo į miestą, prie jūros, mes eidavome prašytis darbo, nes tikėjau, kad kuo greičiau užsidirbsim, tuo greičiau grįšim namo... Juk aš vaiką palikau ne tam, kad atvažiavusi pati pramogaučiau... 

Dirbom ir taupėm. Labai TAUPĖM. Pirmą kartą ledų sau leidom po gero pusmečio. Nieko nepirkom ir niekam neleidom. Savaitei išleisdavome 40svarų, dviems asmenims. Pirkdavome pigiausią maistą ir tik tai, kas tikrai būtina. Kada gyveni namelyje, vadinamame karavane, neturi mašinos, telefonų, draudimų, sąskaitų ir visi gauti pinigai tavo - netruko susitaupyti. 
Tačiau iki grįžimo namo dar buvo toli.

Su didžiausiu džiaugsmu sulaukiau dienos, kada pakavau lagaminus - namo. Tačiau, tik atostogų... 
Ne veltui sakoma, kad apetitas auga bevalgant... Pripratau prie žmonių, prie jų malonaus, dėmesingo bendravimo, prie aplinkos, prie pastovių pajamų. Žinojau, kad Lietuvoje tokių pinigų aš neuždirbsiu.  Pripratau ir prie angliškos televizijos ir to ''celiuliozinio'' maisto... Sužinojau, kokia mėsa yra ''lamb'' (aviena) ir kuo skiriasi miltų mėlyna ir raudona pakuotės...
Dirbau daug ir ilgai. Kaip sakoma, ir šuo pripranta kariamas. Buvo ir toks laikas, kada 3 mėnesius pradirbau be laisvų dienų, dirbdama po 10 ir daugiau valandų kasdien. 
Ir tik po to, kai dar po dviejų metų atsivežiau sūnų, gyvenimas susistatė į vietas...

Ech, pripratau prie geresnio gyvenimo... Galėjau sau leisti daiktus, dėl kurių Lietuvoje būtų reikėję taupyti... Patiko kitoks gyvenimo būdas - užrakinai duris ir išvažiavai.... Jokių daržų, jokių gyvulių, jokios namų ruošos...  Tai ne prabanga - tai gyvenimo kokybė...
Pamažu pradėjau suprasti, ką kalba ta 'angliška dėžė', vadinama televizoriumi, pradėjau žiūrėti serialus, laidas, filmus.

Nebestebino, kai matydavau parduotuvėje žmones perkančius chrizantemų puokštes - nes pasikeitė suvokimas, jog pasimerkti gėlių namuose - tai ne prabanga... 
Nebestebino pasitempusios senjoros - nes iki šiol buvau mačiusi tik suvargusias Lietuvos moteris... 
Čia - tu gali gyventi. NORMALIAI gyventi! 
Čia neteko matyti senjoros, dėvinčios skarelę ant galvos - jos visos pasitempę: nagai sutvarkyti ir nulakuoti, pirštus puošia auksiniai žiedai, o rankas - apyrankės ar laikrodžiai. Ausyse auskarai, makiažas, padažytos lūpos ir .... bateliai, su pakulne. Pažiūrėjus pagalvojau, kad jei aš taip atrodysiu būdama jos amžiaus, galėsiu sakyti, kad atrodau super. Maža to, jos visos dar ir vairuoja!

Esminis skirtumas tarp Lietuvos ir užsienio, kad ir kur tai bebūtų, tai gyvenimo kokybė bei  
algos ir kainų santykis. 
Dar ilgai atvažiavusi parduotuvėje ''ieškodavau'' kas negerai su preke, kai matydavau akciją ''2 perki, o 3-čias nemokamai''. Juk Lietuvoje tokių stebuklų nebūna!
Arba išpardavimas, kai lieka ''tik'' keletas mėnesių galiojimui... Tuo tarpu ''Maximoje'' mačiau prekę su pasibaigusiu galiojimu vis dar kaip ''akcijinę'' prekę... 
O koks gėris buvo, kai atradome parduotuvę ''Poundland'' - kur viskas po svarą. Aš dar net pardavėjos paklausiau, ar tikrai čia viskas kainuoja tik 1svarą ... 

Lietuviškam būdui sunku buvo suprasti, kad anglai už viską dėkodavo ir atsiprašinėdavo. Net jei ir mano kaltė, jis visada atsiprašys, kad pasimaišė man po kojomis. O jau su tais jų ''thank you'' - dėkoja visur, už viską ir po kelis kartus... Juk mes, lietuviai, pripratę eiti per kitų galvas, stumdytis, neišspausim šypsenos ar gero žodžio, o paburnot - patys pirmi. 
Sunkiai man vertėsi liežuvis, kai turėdavau pasakyti ''ačiū'' - už nieką! Bet išmokau...

Sunku buvo su pirma žiema Anglijoje. Gruodžio mėnuo, nors didelio šalčio ir sniego nėra, tačiau kaip pridera žmogui iš Lietuvos, ''apsišarvuoju'' kepure, pirštinėmis, šaliku - na juk žiema gi! O anglai vaikšto su... šortais! Kas su šortais, kas su striukėm. Tačiau pirštinės ir šalikai - nesuprantamas dalykas jiems. Dar keisčiau, kai pamačiau kūdikį plika kojyte. Gruodžio mėnuo!!! 
Tuo tarpu, po kelių metų, pati grįžusi į Lietuvą žiemą, vaikščiojau kaip tikra anglė - be pirštinių ir kepurės, prasagstyta striuke. 

Čia niekas į tave nežiūrės, jei išsiskirsi iš minios savo šukuosena, apranga, išvaizda. Čia niekas į tave pirštu nerodys ir nebus kandžių komentarų. Tiesiog, čia priimta, kad visi žmonės skirtingi, visokių reikia ir tai yra normalu. 

Kitokios čia ir mokyklos - juose vaikai pilnai aprūpinami visomis reikalingomis priemonėmis, nesineša namo sunkiausių kuprinių, nes viskas paliekama klasėje. Sakysit, o kaip namų darbai? Pradinėse klasėse, jie tik kartą per savaitę. Du lapai - vienas anglų kalbos, kitas matematikos. Vaikams turiu nupirkti uniformą ir sportinę aprangą su kuprine. Viskas. Jokių ilgiausių sąrašų, jokių didelių išlaidų... Mokykla - tai vieta, kur vaikai noriai eina į mokyklą, be baimės, kad kažko nepadarė, ar kažko neišmoko.Ir jei jie nepadarė namų darbų per savaitę laiko, jie tai padarys mokykloje. Viename klasės susirinkime mokytoja pasakė: " jei vaikas nenori daryti namų darbų - neverskit jo per prievartą, negadinkit jam nervų ir nesigadinkit sau. Tam yra mokykla ir čia jis padarys, jei ko nespėjo. Juk jūs irgi darbo nesinešate namo.'' 
Kitą kartą, sušvitus pavasario saulutei, vietoj namų darbų buvo įrašyta: ''eikite žaisti į lauką, važinėkitės dviračiu, mėgaukitės saulute''. 
Va į tokią mokyklą ir aš mielai eičiau! 
Čia vaikas yra asmenybė, o ne aklai kalantis robotas. Čia vaikai skatinami ir giriami, o ne peikiami prieš visą klasę... Čia vaikai mokosi per užsiėmimus, darbus, o ''sausai kala'' iš knygos...

Dažnai tenka girdėti pašaipas apie emigrantus, esą visi gyvena sulindę į vieną namą, visi sukišti į fabrikus arba braškių laukus, kur nereikia didelio mokslo dirbti fizinį darbą, kad neva, čia ''pinigai ant medžių auga''. 
Tačiau tik mes, emigrantai, iš tiesų žinom, kokia ta ''užsienio duona'', koks jos skonis. Turbūt ne vienas yra patyręs, ką reiškia likti be pastogės, be pinigų, be maisto...  Ne vienas žino, kokia būna sunki pradžia, kaip nelengva išmokti svetimą kalbą, ką mes jaučiame ir išgyvename, palikę savo namus, gimines, tėvus, vaikus... Tik mes žinom, kiek reikia dirbti, kol pagaliau išsikovojam 'vietą po saule'... Ir koks svarbus būna tas pirmas uždirbtas svaras... 

Šiandien, praėjus lygiai 14metų, aš žinau, kad mano gyvenimas ir ateitis yra čia... Aš jau nematau kelio atgal į Lietuvą... Grįžusi atostogų, nejučiomis pastebiu, kad jau norisi 'namo' - ten, kur mano namai...
Ar grįžčiau į Lietuvą, jei būtų tokia pati alga kaip čia? Ne. 
Man čia patinka žmonių kultūra, jų gyvenimo būdas... Čia jaučiuosi laisva ir nevaržoma... Čia jaučiuosi laiminga ir nepriklausoma... 
Čia - mano vaikų ateitis....

Sekite mus ir Facebook'e: Kristinos blogas. Subalansuota moterims

Prisiminus renginį ''Vasaros savaitgalis sau'' 2017

Rašyta: 2017 06 20 


''Papasakosiu kur buvau išvažiavusi šeštadienį. 

O buvau labai gražioje, prabangioje vietoje - De Vere Theobalds Estate viešbutyje, kur vyko renginys ''Vasaros savaitgalis sau''. Žodžiu, subalansuota tik moterims.

Prieš pradedant skaityti, įsitikinkite, kad nepalikote įjungtos viryklės, nieko nekepate ir tikrai netrumpam prisėdote prie kompiuterio...

Apie šį renginį žinojau jau seniai. Kadangi niekada nesu buvus tokio pobūdžio renginyje, save įtikinėjau ir rasdavau 100 priežaščių, kodėl negaliu važiuoti... Nors mano maža dalelė tikrai norėjo... Ir tik kai pamačiau, kad galima važiuoti vienai dienai, o ne visam savaitgaliui, radau ir pinigų, ir laiko skiriamo SAU. Pinigai sumokėti, AŠ VAŽIUOJU! 

Niekada gyvenime nebuvau pratus prie viešbučių ar prabangaus gyvenimo... Bet viskam ateina laikas. Atėjo ir mano.... 

Ir štai aš čia - prabangiame viešbutyje, kur visą dieną bus seminarai, vakare linksmybės, o kitą dieną kūniški malonumai - masažai, grožio procedūros ir pan... Tikras moteriškas savaitgalis. 

Iš visų dalyvavusių 70 moterų, pažinojau tik 3 - iš 'Facebooko'. Viena jų - renginio organizatorė Rita Grinevičienė , taip pat programos ''Mano 2017-ieji'' vadovė, asmeninė koučerė, su kuria nekantravau ''gyvai'' susitikti. Taip pat bendravardė Kristina Juknė , nepriklausoma Mary Kay konsultantė, dabar jau ir pardavimų direktorė uk - sakykit, ar ne malonumas būti šalia tokių sėkmingų moterų? Ir čia tik tiek, kiek pažinojau...  Su Rasa susipažinau vėliau, pasirodo, bendravom 'Facebooke' taip pat ... O mūsų buvo net 70.... Visos moteriškai vienodos, ir tuo pačiu tokios skirtingos savo pomėgiais, verslais, istorijomis....

Smagu buvo susipažinti ir su prie to pačio staliuko sėdėjusiomis merginomis - Lina, Irmante ir Edita.

Turėjome 8 seminarus tą dieną, 8 nuostabias pranešėjas, kurios dar ilgai liks mūsų atminty savo pranešimais, savo darbais, savo istorijomis... Tai buvo lyg moterų mokykla, kurioje praėjome tai, ką visos puikiai žinome ar žinojome, tačiau per gyvenimiškus rūpesčius apleidome arba papraščiausiai, pamiršome....

Perskaičius seminarų temas - man artima buvo tik keletas. Tačiau visada yra proga išmokti, išgirsti, patirti kažką naujo... Juk gyvenimas nestovi vietoje, tad kodėl turėtume stovėti mes? ...

Holistika, dėkingumo žurnalas, meditacija ir žmogaus energetika, aromaterapija, modulis kaip pasiekti tikslus, koks svarbus yra įvaizdis gyvenime, sportas, emigrantės pasakojimas....

Jei nebūčiau buvusi pas Ritą programoje, šiandien nebūčiau galėjusi atpažinti ir įvardinti kai kurių gyvenimo emocijų ar aplinkybių...

Erika

Labai daug dėmesio buvo skirta mintims - ''mūsų mintys kuria mūsų realybę'' - užsirašiau pranešėjos Erikos žodžius.
''Jei ryte nusiteiksime, kad bus bloga diena, taip ir bus'' ... 
''Kaip šauksi, taip ir atsilieps''....
 Apie holistiką nieko nežinojau ir nieko neišmaniau... Tai lyg ir gyvenimo būdas: sveika mityba, reguliarūs fiziniai pratimai (geriausia ryte) , gilus kvėpavimas ( bent 5min), miegas, bendravimas su savo kūnu - sustokite akimirkai prie veidrodžio ir pasakykite sau: TU ŠAUNUOLĖ, TU GRAŽI ir pan. Darykite tai ką mėgstate, kurkite! Būti pozytiviai nusiteikusios ir geros nuotaikos - tai pradžia į jūsų sėkmę. 

Ir aš pilnai su tuo sutinku. Pati jutau, kokį poveikį sau turiu pabendravusi su negatyviais žmonėmis, ''prisigėrusi'' it kempinė jų blogos nuotaikos, negatyvumo... Ir nebūtinai žmonės - Tv, laikraščiai pilni blogų naujienų... Kai atsisakiau žiūrėti žinias ir skaityti laikraščius - pajutau, kad gyvenimas tarsi pro ''rožinius akinius''... Sakysit, kaip strutis kišu galvą į smėlį? Tebūnie... Tačiau jei aš jaučiuosi taip geriau, kodėl gi ne? 

Dar visai neseniai, nebūčiau išdrįsusi sau pasakyti AŠ ŠAUNUOLĖ... AŠ JAUNA, GRAŽI IR LAIMINGA... AŠ NUSIPELNIAU... AŠ VERTA TO.... Tačiau mokausi mylėti save... Nes jei nemylėsi savęs ,nemylės ir kiti...

Išsivalymas - puikus metodas pradėti keisti gyvenimą. Pradėti nuo smulkių dalykų, kaip peržiūrėti rūbų spintą ar knygų lentyną.. Aš nesismulkinau ir poskyrybiniu periodu pasidariau visą namo remontą - nauji tapetai, nauja kiliminė danga, nauji baldai... Neliko nieko seno... Naujas gyvenimas....

Rita

Kaip įgyvendinti savo tikslus, buvo antrasis dienos seminaras su Rita Grinevičiene . Šį seminarą jau buvau išklausiusi programoje, kurioje dalyvauju nuo sausio mėnesio. Anot Ritos, tikslo siekimo stadijos yra trys: sprendimas, stabdymas ir įgyvendinimas. Viską reikia rašytis, nes vien pasvajoti ir pagalvoti neužtenka. Pagalvojai - ir dingo, užsirašei - ir liko... Sužinojome, kad smegenys tai kaip 'Google' sistema - ko klausi, tą ir atsakys... O klausti reikia teigiamus klausimus. Ši metodika ir padėjo man apsispręsti dėl dalyvavimo. Kai prisigalvojau 'n' priežaščių kodėl nevažiuoti, visus tuos negatyvius klausimus išverčiau į kitą pusę - o kodėl negalėčiau dalyvauti? Kodėl turėčiau ten būti? Kaip aš jausiuosi po to? 
"Puikiai, aš jausiuosi puikiai, būdama ten, kur gražios, sėkmingos, laimingos moterys...''

Vaiva

Ką gali papasakoti apie moterį emigrantę trečiame seminare, kai mes pačios visos emigrantės? Nieko naujo nesužinojau, tiesiog priminė, ką iš tiesų reiškia būti kitoje šalyje, kokia sunki būna pati pradžia... Pati puikiai žinau, ką reiškia išvažiuoti ''trumpam'' į užsienį ir palikti miegantį 2 metukų vaiką... Ką reiškia, kai eini i darbą ir bijai, kad tik tau kas ko nepasakytų, nes nieko nesupranti...Arba kai išvedi vaiką pirmą kartą į anglišką mokyklą ir pergyveni kokia bus jo pirma diena be anglų kalbos pagrindų... Visa tai taip gerai pažįstama... 

Vaiva savo kalboje panaudojo akvariumo pavyzdį - man dabar būtų sunkiau grįžti į Lietuvą, nei,kad buvo palikti namus ir išvažiuoti į Angliją. Kalbėjo apie tai, kad kokios stiprios ir kantrios yra lietuvių moterys - mes tylim dantis sukandę ir niekam nesiskundžiam... Taip jau yra... Aš pati niekada nebūčiau supratusi, kad mano ex vyro elgesys su manimi yra ne kas kita, kaip domestic abuse (nežinau kaip lietuviškai pasakyti ) .... Ir jei kas būtų man iš šalies pasakę, kad žiūrėk ką tau daro... Tai negerai.... Ką aš būčiau atsakiusi? - ''Nu jau aš to nedasileisčiau, taip tikrai nėra...''  Deja deja... Neatpažinau situacijos, tiesiog nemokėjau įvardinti, o gal ir dėl to, kad Lietuvoje tai ''norma'', tačiau ne čia... Tik žiūrėdama serialą pamačiau save... Atpažinau situaciją... Niekada nebūčiau to supratusi, jei būčiau gyvenusi Lietuvoje... 

Tai buvo mano nelaimingo gyvenimo priežastis - aš ją radau ir atpažinau! Tada buvo kitas veiksmas - kaip tą priežastį pašalinti. Skyrybos. Ir tai buvo teisingas žingsnis. Turbūt galėčiau ir aš padaryti seminarą, kaip nebijoti skyrybų, kaip nebijoti likti vienai, nebijoti finansinės atsakomybės.... Moterys - tai verta, dėl jūsų pačių laimės... Tik jūs pačios esat savo laimės kalvis...

Lina

Turbūt esate girdėję žmones nuolatos skundžiantis, kad neturi didelio namo, ar naujos mašinos, kad niekada neužtenka pinigų? Aš tai girdėdavau dažnai... Visada tas savo lyginimas su kitais - jie turi tai, o mes neturim ir pan. Bet aš visada būdavau ta pozytivoji pusė: mes turim 3 kambarių namą ir negyvename su kitais žmonėmis... Mes galime išlaikyti 2 mašinas, ir nesvarbu, kad jos nebrangios, tačiau yra žmonių, kurie ir vienos neturi... Mes turime darbus ir pastovias pajamas, nors ir nemėgstame to darbo, tačiau kiti gyvena gatvėse... Mes sveiki... Ir aš tuo džiaugdavausi, tais mažais dalykais... Gražia diena, ar gautu komplimentu... Smulkmena, jei radau 2p ant šaligatvio... 

Ir pasiklausius dar vieno seminaro tema ''Dėkingumo žurnalas'' supratau, kad mano požiūris šiuo klausimu buvo teisingas... Man nesunku padėkoti mylimiems žmonėms, pasakyti, kad aš laiminga būdama šalia...

O dėkoti, anot Linos, reikia net ir tada, kai yra blogai. Galima visą dėkingumą užsirašyti tam tikram žmogui... Reikia jaustis dėkingai kiekvieną rytą ir praktikuoti tą dalyką, nes AŠ GYVENIMO ŠEIMININKĖ! Kas yra sėkmė man? - pasiryžimas keisti gyvenimą.

Jūratė

Klausydamasi seminaro apie žmogaus energetiką, jaučiausi lyg būčiau sėdėjusi fizikos pamokoje - girdžiu, bet nieko nesuprantu...  Iki tol, kol nepriėjome praktinės dalies - meditacijos... Mmmmm.... Buvo kažkas keisto ir tuo pačiu nuostabaus... Atsimerkus ir ''sugrįžus '' ne viena moteris pasijuto : ''o,aš vis dar čia?..."  Žinau, aš jaučiausi taip pat... Ir visgi, sunku būtų man papasakoti, kas tai yra, užsirašiau tik keletą dalykų: kokią aplinką rinksimės, žmones, tokie ir patys būsime... Geriausias vaistas gyvenime - MEILĖ : kuo geresnė nuotaika, tuo mažiau blogų minčių.

Eglė

Dar viena opi tema manau daugeliui iš mūsų - sportas. Tada seminaras taip ir vadinosi - nemėgstu sportuoti... Šiuo klausimu, aš turiu savo nuomonę, aš neatsisakau sporto, tačiau noriu, kad jis man būtų malonus, tai yra, daryti tai kas man patinka, kiek patinka, kaip patinka... Nes mano manymu, daryti nors kiek šiandien, yra geriau ir daugiau nei nedaryti nieko... Muzika, gera nuotaika - tai viskas ko reikia fiziniui aktyvumui sukurti. Eglė žmogaus kūną lygino su mašina - mašinas prižiūrime, tai kodėl savęs ne? Ir žiūrėti į sportą kaip į kokybiškesnį gyvenimą senatvėje, nebūtinai viskas apie svorio metimą... Pasirinkite tai, kas tinka ne tik jūsų kūnui, bet ir artima jūsų sielai... 

''Neužsibrėžkite didelių tikslų iškart, nes tikrai to nepadarysite''- dar vienas Eglės, sporto koučerės, patarimas.

Žavinta

Septintasis mūsų seminaras buvo kvapnus... Pranešėja Žavinta pristatė eterinius aliejus, sužinojome kokius rinktis, kodėl, kokie kvapai mums tinka ir ką jie gydo... Man labai patiko gaivus citrusinis kvapas, pavadinimu ''Gryninimas'', ''Frankinsence'' aromatas priminė pušies kvapą, kuris tinka esant stresui, įtampai. Vėlgi, kažkas naujo, kažkas tokio, ko dar nežinojau ir nesidomėjau ...

Jurgita

Paskutinė tema turbūt kone moteriškiausia - kaip pasiekti savo tikslą per išorę?Pranešėja Jurgita paminėjo, kad įvaizdis - tai ne tik mūsų išvaizda, tai ir mūsų kalba, mūsų manieros... Nuo to priklauso mūsų sėkmė, komplimentai, dovanos, statusas, pripažinimas, savivertė, pagarba, meilė, pasiūlymai ir viskas, ko noriu AŠ.

Turbūt ne viena iš mūsų esam girdėjusios  posakį: ''prieš ką čia puošiesi?'' Ar ne? Vienos puošiasi, kad patikti sau, kitos, kad gauti pinigų, dar kitos, kad patikti vyrams, ir netgi, kad pavydėtų draugės...

Koučerė taip pat kalbėjo, kad visgi pats brangiausias daiktas pas moterį turi būti - tvarkingi plaukai. Ko siekiate iš gyvenimo, taip ir reikėtų rengtis... Koks mano stilius aš žinau - be suknelių ir aukštakulnių nė dienos! Ir matytumėte rankų mišką, kai Jurgita moterų paklausė, ar būna taip, kad atsidarai spintą ir nėra kuo rengtis? Kam taip nėra buvę... Aš manau, kad nesvarbu, koks tavo stilius, kiekviena proga turi turėti savo rūbą: jei eisi įbanką - rinksiesi solidų outfitą, jei eisi į gimtadienį, vestuves - suknelė ir aukštakulniai būtini, o jei prie jūros - kažką patogaus ir iš ''vasaros'' sezono ... Ir pabaigai koučerės patarimas toms, kas nori susirasti antrąją pusę: vyrams neįdomus jūsų turtingas dvasinis pasaulis - jie nori matyti moteriškumą jumyse'' ... Ne veltui sakoma, kad vyrai myli akimis, o moterys ausimis .

Pertraukėlės metu turėjau proga įsigyti koučerės Ritos Grinevicienes išleistą knygelę - ''Klausimai, keičiantys gyvenimą'' . 

Be galo džiaugiuosi už Ritą, džiaugiuosi, kad jai puikiai sekasi gyvenime, jūs neįsivaizduojate koks šiltas ir nuostabus žmogus yra Rita ... 

Erika ir Rita

Po seminarų mano diena baigėsi, bet ne renginys. Vakare buvo šventinė vakarienė, buvo paleisti į orą balionai su palinkėjimais, įdėjomis, paskui buvo mokomasi kai kurių šokių... 
Antra diena - grynai relaksacijai buvo skirta - masažai, grožio procedūros, meditacija, rytinė mankšta, fotosesijos...

 Žodžiu, ''ir aš ten buvau, alų midų gėriau, burnoj neturėjau''...

Sekite mus ir Facebook'e Kristinos blogas. Subalansuota moterims

Būk graži, elegantiška ir madinga!

''Būk graži, elegantiška ir madinga!"
Būtent tokia ''Manzaros'' reklamos antraštė sužadino mano smalsumą užeiti į jų puslapį pasižvalgyti, kai naršydama interneto platybėse, ieškojau sau vasariškos suknelės. Dažnai apsiperku internetu, tad pirkimas ''katės maiše'' manęs negąsdino. 

Apsilankiusi jų parduotuvėje sužinojau, kad ''Manzara'' yra madingas prekinis ženklas, nuolat atnaujinantis savo prekių asortimentą. O dėl savo madingų ir išskirtinų rūbų, visada eisite 'koja kojon' su naujausia mados tendencija!
Parduotuvė siūlo įsigyti plataus asortimento ir įvairių dydžių moteriškus ir vyriškus rūbus, rankines, batus, madingus aksesuarus ir net .... seksualius apatinius rūbus! 

Iš viršuje esančio meniu stulpelio, išsirenku skiltį -  SUKNELĖS. Kas iš jūsų turi aistrą rankinėms, kas dizainerių bateliams, kas brangiems kvepalams, o mano silpnybė .... - taip, atspėjot! Suknelėms. Nesvarbu kokios jos - kasdieninės, atostogoms ar itin puošnios, jos visos mano mylimiausios ir turi savo vietą mano širdyje. 
Pagaliau sulaukus vasaros, visos mintys sutelktos į atostogas, tad sunku save įsivaizduoti be vasariškos suknelės.
Tad ilgai nelaukusi, išsirenku VASARIŠKŲ SUKNELIŲ TOP 5, kurios tiks tiek Palangos pakrantei, tiek romantiškam Alicantės saulėlydžiui...

Man visada vasara asocijavosi su balta ir mėlyna spalvomis, jų atspalviais.
Mėlyna - paprasčiausiai simbolizuoja jūros mėlį, vėsumo pojūtį, tuo tarpu balta spalva suteikia švaros, gaivos ir laisvumo jausmą. 
Ši daili balta "Reba" vasariška suknelė, nepamainoma karštą vasaros dieną. Nesvarbu, kur jūs bebūsite, galite būti užtikrintos, kad atrodysite nepriekaištingai!
O kas gali atrodyti gražiau ant tobulai rusvai įdegusio kūno, nei ši lengvutė balta suknelė, nevaržanti jūsų laisvės?

Kita, mano dėmesį patraukusi, 100% medvilninė "Jacquelyn" suknelė taip pat balta, su nežaboto seksualumo akcentu, be kurios neįsivaizduoju savo atostogų saulėtoje Alikantėje... 
Tik pagalvokite - tai galėtumėte būti ir  jūs! 
Koks nerealus turėtų išeiti 'selfis' :jūs, su laisvės nestokojančia balta suknele, melsvame dangaus ir jūros kontraste... WOW!

Hola, hola, hola!
Pamačiusi šią suknelę ''Macha'', iškarto jaučiu, kaip mano širdis pradeda plakti ispanišku rimtu... 
Wow, wow, wow! Gundanti...  Viliojanti...  
Atvirais pečiais nėriniuota suknelė tiesiog pulsuoja atostogų nuotaika...



Romantiškai vakarienei dviese, pasirinkčiau šią kokteilinę ''Bernice'' suknelę. Su lengvute, atvirais pečiais suknele jausitės stilingai ir gražiai, o dėl medžiagos sudėtyje esančio elastano, jausitės patogiai...

Atgaiva akims, žiūrint į šią  ''Laurentia'' suknelę... Midi suknelė, trumpomis rankovėmis, kur baltos ir mėlynos spalvų žaismas persipildęs vasariška vėsa... Ideali suknelė toms, kurios nori jaustis patogiai, bet tuo pačiu ir elegantiškai!

Tai tik TOP 5 ir be šių nuostabių vasariškų suknelių, dar yra daugybė, tinkančių ne tik vasarai, atostogoms, bet ir bet kuriai jūsų gyvenimo šventei, su kuriomis tikrai jausitės graži, elegantiška ir madinga! Bet apie šventines sukneles kitą kartą...

Iš plataus rūbų asortimento ir įvairaus dydžio pasirinkimo, tikrai rasite, kas patiks jūsų širdžiai!
Beje, jūsų patogumui, jei prekė buvo netinkamo dydžio, per 14dienų galite grąžinti ir pasikeisti į tinkamą dydį. Taip pat, siūlomas greitas pristatymas, o perkant daugiau nei už 70 Eur ir daugiau, pristatymas Jums nieko nekainuos ;) 

Argi tai ne moteriškas rojus žemėje?
Užsukite ir tuo įsitikinsite pačios!

www.manzara.lt




Sekite mus ir Facebook'e Kristinos blogas. Subalansuota moterims

''Aš Širdis''

Tema: iš širdies pozicijos.
Raktažodžiai: myliu, noriu, nekenčiu, nugalėjau, varinėti, bangos, plakti, įdėjau, sienų, galiausiai, lašai, atkristi, kalnas, skubiai, pirmyn, saule, stulbinantys, painiai, dugne, atpažinti, arbūzas, gailestingumas, Dievo ranka, pasitikėjimas, nusivylus, pagaliau, bičiulis, tariant, bedugnės, kamštis, vakar, prabanga.


Aš laiminga už tave! 
Galiausiai, mes abi radome ramybę... 
O rodos, dar taip neseniai, vertei mane sparčiai plakti,  meilės vietą užleidus žodžiui "nekenčiu"... 
Jutau, kaip tave skaudino jo pasakyti žodžiai - nes jie mane draskė...
Žinau, kokia buvai nusivylus - nes jutau kaip manyje stingo kraujo lašai...
Mačiau, kaip su diena nyksta tavo pasitikėjimas - nes pasijutau esanti ant bedugnės krašto...

Tai buvo nelengva. Sutinku.
Atrodo, dar vakar buvai su juo laiminga, buvot graži šeima, ir staiga, it mostelėjus Dievo ranka, viskas apvirto aukštyn kojom. 
Metai, praleisti kartu, virto pelenais... Liko tik nuotraukos ir jose matomos šypsenos, primenančios, kad aš tada buvau gyva ir plakiau meile...
Tu pamiršai, ką reiškė būti gerbiama, mylima, todėl laikui bėgant, man vis sunkiau buvo tave atpažinti - į veidrodį žvelgė liūdnos, tuščios, ašarotos akys; giliai užspaustos nebylios lūpos, kurios daugiau nebesišypsojo; ir mintyse užstrigęs skaudžių prisiminimų kamštis...

Negalėjau leisti tau atkristi - tik ne dabar... 
Kitaip tariant, žinojau, kad Tu gali būti laiminga...  Aš niekada neklystu, nors Protas ir galvoja kitaip. Kas gali žinoti geriau, nei tava Širdis? 
Tau skubiai reikėjo naujo potyrio, naujo gyvenimo nuotykio, naujos meilės, kuri išdžiovintų tavo sudrėkusias akis, kuri pažadintų šypseną tavo veide ir įkurtų jausmų laužą manyje. 

Bet tu nenorėjai. 
Tu galvojai, kad geriau jau arbūzas, nei nauja meilė. Tačiau ne visada ''Širdies ir proto" mūšyje laimi Protas. Šį kartą nugalėjau AŠ!
Aš vėl pajutau, kaip manyje ritosi karščio bangos, o tu girdėjai širdies dūžius, atsimušusius nuo mano plonų sienų, kai jis tave pirmą kartą bučiavo...

Pirmyn! Aš tau leidau panirti į svaiginančius meilės jausmus, kai šalia savęs pajutau plakant antrąją širdį...  Tau prigludus prie jo, mano dūžiai sutapo su jo širdies dūžių ritmu. Tą minutę jaučiau, kaip ėmė varinėti keistos jėgos, tarsi manyje skleidėsi stulbinantys meilės žiedai. Mes abi sužydėjom!

Pagaliau! Tu radai savo antrąją obuolio puselę, savo žmogų, kuris tau yra ir geriausias draugas, bičiulis, patarėjas, ir tavo užuovėja, su kuriuo ir kalnas rūpesčių atrodo visai nebereikšmingas. 
Tu vėl atradai savo vietą po saule, nors ir painiai, tačiau visos ašaros, nuoskaudos, nusivylimai liko praeities dugne. 
Tavo akys vėl pradėjo spindėti, tavo lūpose vėl  atsirado žodis ''myliu''. Man smagu, kad po to, kai  įdėjau tiek pastangų, tu vėl iš naujo atradai gyvenimo džiaugsmą.
Kol tu būsi laiminga, laiminga būsiu ir aš. Aš tik noriu, kad manyje visad gyventų meilė, neapleistų gailestingumas, amžinai žydėtų jausmai, nes mylėti ir būti mylimam - nėra per didelė prabanga... 


Patiko? Spausk Like ir dalinkis su draugais!

Nepraleiskite naujienų sekdami mus ir Facebooke: Kristinos blogas. Subalansuota moterims

V. Timinskaitė - Mažutė: ''Jūsų dydžio rūbų čia nėra..."

Dar prieš kelis metus būtų buvę sunku patikėti, kad ši žavinga moteris, žvelgianti iš nuotraukos, yra ta pati Vaida, kuriai rūbų prekyvietėje pardavėjos atsakydavo:''Jūsų dydžio rūbų čia nėra.."

Šitas pasakytas sakinys Vaidai giliai įstrigo. Grįžusi ir atsistojusi prieš veidrodį, pamatė tai, kas seniau jai nekėlė jokių negatyvių minčių. Tačiau tądien jos pasaulėžiūra į figūrą, į išvaizdą pasikeitė - STOP!

Vaida Timinskaitė - Mažutė(34) šiandien numetusi 30 kg, džiaugiasi ne tik pasikeitusia figūra, savo išvaizda, bet ir pasikeitusiu gyvenimo būdu. 

''Pati sau buvau graži"

Vaida sako, kad niekada nebuvo apkūni, bet niekada nebuvo ir lieknutė.

"Būdama dvidešimties, mano svoris svyruodavo nuo 60 - 64kg. 23metų jau sūpavau savo dukrytę ir mano svoris šoktelėjo iki 84kg. Bet ir tada nesijaučiau apkūni - pati sau buvau graži it gulbė ir tikrai negalvojau kažką keisti. O apie dietas, maisto derinimą ir sportą nebūdavo nė minties"- prisipažįsta Vaida. 

2007 metais, su kūdikiu ant rankų, jauna mama išvyko į Airiją, kur ten jau buvo įsidarbinęs tuometinis Vaidos vyras. 

Anot pašnekovės, pakeitus gyvenamą vietą ir susidarius patogesnėms gyvenimo sąlygoms,  vis dar nebuvo jokio noro pradėti sportuoti, keistis, nesijaudino dėl savo išvaizdos. Tik jau vėliau, su drauge nusprendė vakarais bėgioti, tačiau po kelių mėnesių entuziazmas pamažu užgeso. 

"Jūsų dydžio rūbų čia nėra..."

Po to, kai Vaida pagimdė dar dvi dukreles, svoris nuo 80kg pakilo iki 100kg. 

"Pamenu, kai grįžus į Lietuvą, nuėjau į rūbų prekyvietę ir apžiūrinėjau man patinkančius rūbus. Atsisukusi pardavėja man išrėžė:''Jūsų dydžio rūbų čia nėra...". Šią pasakytą frazę pamenu iki šiol,- prisimena momentą, kada suprato, kad laikas kažką daryti. 

Kaip ir dauguma moterų, Vaida išbandė įvairiausias liekninančias tabletes, tačiau reklamoje sukurto rezultato - nedavė. Atvirkščiai, moteris tikina, kad greitai numesti keli kilogramai, po kurio laiko sugrįžo trigubai. 

Liko vienintelis kelias į kūno transformaciją - sporto salė.

O kada sporto salė šalia namų - nebegali būti jokių pasiteisinimų neiti.

''Iš pradžių užsiimdavau tik kardio - bėgimo takelis buvo mano pagrindinis kompanionas. Tik vėliau, prisijungiau į sporto programą "Action transformation'', kur kilnojau svorius, štangas, netgi užsiiminėjau boksu. Po kurio laiko tapau savo komandos lydere. Buvau savo komandai pavyzdys ir didžiausia motyvacija". 

"Jūsų dydžio

 rūbų čia nėra..."

Numetus pirmuosius kilogramus, Vaida iškarto sulaukė pagyrimų. Tai tik dar labiau paskatino nepasiduoti ir dailinti kūno formas. 

''Pasibaigus šiai programai, likau kaip komandos narys ir toliau tirpinau kilogramus. Rytas - aš treniruotėje, vakaras - aš vėl ten. Nepajutau, kaip sporto salė tapo mano antraisiais namais. Dukros net juokaudavo, kad ten praleidžiu daugiau laiko nei namuose,- šypsosi pašnekovė. Tačiau tam Vaida turėjo svarbų tikslą: ji - būsima nuotaka!

Minus 30kg

Kaip sakoma, apetitas auga bevalgant. Numetusi porą kilogramų, Vaida nesustojo. Ji ir toliau atkakliai sportavo 5 dienas per savaitę, kilnojo svorius, tvirtino savo kūną. 

"Pagrindinis dalykas svorio metime - maistas. Jau seniai atsisakiau saldumynų, duonos ir jos gaminių, bulvių ir man jų visai netrūksta. Būna, kad per šventes nusižengiu mitybai, bet tikrai tuo nepiktnaudžiauju,"- atvirauja. 

Paklausta, kaip atrodo jos meniu ir ar nesunku derinti maistą, kai turi didelę šeimą, Vaida atsako, kad vyras mielai valgė tai, kas jai buvo sudaryta pagal lietuvį trenerį ir pats numetė nemažai svorio. Pagrindiniai produktai ant šeimos stalo - ryžiai, avižų košė, grikiai, vištiena, kiauliena, jautiena, varškė, kiaušiniai, na ir žinoma, daržovės. O vaisių, metant svorį, išvis nepatartina. 

Nuotraukoje, Vaidos dienos meniu: jautiena, tunas, ryžiai, salotos, grikiai. Moteris sako, kad kitą dieną jautieną keičia vištiena. Maisto planas sudarytas individualiai, pagal jos poreikį, gyvenimo būdą, netgi priklauso nuo to, kada ryte keliasi ir kada eina miegoti. 

   7.30val: 25gr ryžių, 4 kiaušiniai arba skardinė tuno savo sultyse.

10.30 val: 25gr ryžių, 100gr vištienos, salotos.

13.30 val: 25gr ryžių, 200gr vištienos, jautienos ar žuvies, daržovės.

16.30 val: 100gr mėsos ir daržovės

19.30 val: 100gr varškės

22.30 val: proteino kokteilis (jei būna darbe)

(Visas maistas sveriamas negamintas, žalias)

Vaida pataria: ''Merginos ir moterys, norinčios numesti svorio: ne-ba-dau-kit! Valgykite kas 3 - 4 val., normaliomis porcijomis".

Vaida priduria, kad svorį numesti pavyko per gana trumpą laiką, tačiau sutvirtinti kūno raumenis, prireikė pusantrų metų. Tai - suderintos mitybos ir pastovaus sporto rezultatas.

"Numečiau 30kg, bet tai dar ne riba. Nors šeimyna giria ir sako, kad gerai atrodau, man pačiai norisi numesti daugiau svorio". 

''Sportas - mano gyvenimo būdas. Jaučiu tuštumą, jei kada nenueinu į sporto salę..."

''Nuo uk16(eu44) rūbų dydžio perėjus prie uk10(eu38) - nepakartojamas jausmas! O ir grįžus į Lietuvą, dabar jau malonu išgirsti, kai sako: ''ne čia žiūrite, jums čia per dideli''. Tada tikrai suvoki, kad nuėjai didelį kelią savo tikslo link. Dabar tvirtai galiu pasakyti, kad sportas tapo mano gyvenimo būdu ir jei kada negaliu nueiti į sporto salę, viduje jaučiu kažkokią tuštumą..." - pabaigai pridūrė Vaida. 

''Ne čia žiūrite, jums čia rūbai per dideli...''

Sekite mus Facebook'e ir niekada nepraleisite naujienų! 
Kristinos blogas.Subalansuota moterims

Patiko? Spauskite 'Like' ir dalinkitės su draugais šia įkvepiančia moters istorija!