Jei paklaustumėt kaip galėčiau apibūdinti Agniešką Naimovič - tam užtektų vieno žodžio: tortai. Apie jos kepamus naminius tortus žino jau ne tik vietinis Bridgwater, bet ir kaimyniniai miesteliai.
Žavi ir plati šypsena pasitinka kiekvieną, ne tik atėjusį pasiimti šventinio torto, bet ir išlydint, su visomis instrukcijomis, kas buvo padaryta, kaip vežti ir kaip laikyti.
Šiemet jau bus 9 metai, kaip Agnieška puošia šventes savo tortais. Tačiau viskas prasidėjo daug seniau, nostalgiškoje vaikystėje, kada tortus šeimai kepdavo jos mama...
Apie Agniešką...
Kad turi pašaukimą konditerijai, Agnieška suprato dar ankstyvoje vaikystėje, kada grįžus iš mokyklos, skubėdavo įsijungti amerikiečių televizijos laidą 'Cake Boss'. Tada torto puošimas atrodė kaip didžiausia magija. Juk taip smagu matyti, kaip 'gimsta' cukrinės masės gėlytės, drugeliai,
kaip lipdomi gyvūnėliai...
Tiesa, kad konditeriai turi turėti meno gyslelę norint kurti šedevrus. Agnieška meną išreikšdavo per keletą savo hobių. Nuo mažens mėgo piešti, paaugus ėmėsi siuvinėjimo meno, kiek vėliau susidomėjimą išreiškė per sodinamus gėlynus, darant įvairias dekoracijas, o dabar visas menas atsiskleidžia tortų puošyboje.
.jpg)
Pirmas tortas Patį pirmą tortą kepė savo uošvio gimtadieniui. - ''Nebuvo jis toks išvaizdus: biškį šleivas kreivas, padėtas ant lėkštės, o ne ant padėkliuko, bet buvo skanus ir visi liko nustebinti''- prisimena. Paskui, įkėlusi torto nuotraukas į savo Facebook paskyrą, moteris sulaukė ne vienos žinutės, su prašymu tortą iškepti ir jiems. - ''Iš pradžių atsisakydavau, nedrąsu buvo, bet kažkaip pasiryžau. Aišku, būta ir jaudulio, ir nerimo ar patiks, ar kremas sustingo, ar gerai parsivežė namo ... Bet kai sulaukdavau žinutės, kad viskas gerai, kad patiko, širdis džiaugdavosi, o ir motyvacija stengtis, tobuleti tik sustiprėjo''.
Tačiau ne visada viskas einasi ''kaip iš pypkės''. Esu tikra, kad nerasi kepėjos, kuri nebuvo atsidūrusi kuriozinėje situacijoje. -''Esu turėjusi porą tokių atvejų. Pamenu, buvom neseniai atsikraustę į savo naujus namus. Pažadėjau iškepti tortą, bet tąkart pamiršau užsirašyti į savo knygelę. Tą vakarą, kaip nujausdama, ilgai neėjau miegoti, vis 'tryniausi' po namus, nors jau buvo gerokai po vidurnakčio. Ir tą minutę, kai atsidėdus ant sofos pagalvojau, kad visgi reikia eiti miegoti, gavau žinutę: kada rytoj galiu pasiimti tortą? Tik prakaitas išpylė, nežinau kaip iš to šoko užsimaišė biskvito tešla, bet greit uždėjau kepti ir išvažiavau pirkti kitų produktų - jogurto, vyšnių... Gerai tai, kad tortas buvo paprastu puošimu, nereikėjo jokių žvėrelių lipdyti, su stresu, bet įveikiau tą iššūkį ir nuo to laiko, daugiau neatidarau žinučių, jei neturiu šalia savo užrašinės. Kitas atvejas buvo, kada iškepiau... kitokio skonio tortą... Prašė iškepti šokoladinį ir paklausė kokius tortus vaikai labiausiai mėgsta. Aš parašiau, kad jogurtinius ir man tas jogurtinis įstrigo galvoje. Ir tą dieną, prieš atiduodant tortą, man toks keistas jausmas apėmė, kad patikrink žinutes, peržiūrėk viską. Ir matau, kad prašė šokoladinio. Atsiprašiau klientės, kad susimaišiau ir kad neišpildžiau jos dukrytės noro, tačiau tiek mama, tiek dukra buvo supratingos ir džiaugėsi jogurtiniu tortu''.
''Ir tą minutę, kai atsidėdus ant sofos pagalvojau, kad visgi reikia eiti miegoti, gavau žinutę: kada rytoj galiu pasiimti tortą?''
Paklausta, kokius tortus labiausiai jai patinka kepti, vienareikšmiškai atsakė - vaikiškus. Matytumėt su kokia ugnele akyse ir šypsena kalbėjo apie mažųjų klientų norų išpildymą. - ''Man vaikiški tortai yra kažkas nerealaus! Jei pasako kokio personažo norėtų ir duoda man pilną laisvę kūrybai, man išvis yra nerealu, nes galiu pasitelkti savo fantaziją. Vaikai nori personažų, spalvų, ledinukų ant torto... Pati turiu vaikų, tad kepti tortus jiems, nudžiuginti, man yra didžiausias malonumas, o matant jų reakciją, jų tikrą džiaugsmą akyse - didžiausias atlygis''.
''Vaikai nori personažų, spalvų, ledinukų ant torto... ''
Tortų puošimas ir jo technikos gali būti labai įvairūs. Vieni nori, kad išpildytų jų norimą viziją, įdėją arba konkretų pavyzdį, tuo tarpu kiti visiškai pasitiki Agnieška ir viską palieka jos rankose. Į klausimą, kuris būdas lengvesnis puošyboje, atsako, kad visgi turbūt paprasčiau yra pirmasis variantas. -''Smagu, kai žmogus pasitiki ir sako padaryk kaip nori, bet kada pasako konkrečiai, man mažiau planavimo, ieškojimo. Tada susikoncentruoju tik į tai, kaip išpildyti tą viziją, kuri kartais gali atnešti ir iššūkių,''- šypsosi Agnieška. Pildant klientų norus, tenka keletą valandų praleisti ir You Tube kanale, mokantis daryti safari žvėriukus, modeliavimo pastos gėles ar naudoti purškiamo veliūro techniką.
Vaikystės nostalgija
Nors dabar tortų skonių pasiūla rinkoje yra be galo didelė ir ji vis dar plečiasi, bet Agnieškai arčiausiai širdies yra vaikystės skonis - medaus tortas.
-''Man medutis - tai vaikystės nostalgija. Primena Lietuvą, mamą, namus... Tiek mano, tiek brolių gimtadieniams mama visada kepdavo tik medaus tortą. Todėl ir man dabar medaus tortas yra, galima sakyti, mano firminis. Pas mane jis iš maždaug 15 plonų lakštelių, su plonu sluoksniu kremo'. Dar labai patinka Napoleonas, tai šie du tortai mano mėgstamiausi'.
Pažiūrėjus į jos puoštus tortus, sunku patikėti, kad
moteris visko išmoko pati, be jokių kursų. - ''Esu savamokslė. Kokia puošimo technika susidomiu, to ir mokausi iš You tube, Facebook ar Instagramo video. Seku keletą kepėjų, tad visada smagu sužinoti kokių nors kepimo paslapčių, įmantresnių receptų, puošimo technikų. Ypatingai daug kantrybės, kruopštumo ir atidumo detalėms reikalauja įvairios figūrėlės, žvėreliai. Pati naujausia puošimo technika kurią pirmą kartą naudojau, tai buvo veliūras. Senai norėjau pabandyti, bet vis atidėliodavau, nedrįsau. Bet kaip sakoma, nėra geresnio laiko išbandyti, kai esi prašomas. Nors dariau pirmą kartą, rezultatas maloniai nustebino tiek mane, tiek klientę.'' ''Man medutis - tai vaikystės nostalgija. Primena Lietuvą, mamą, namus...''
Tai, kas lieka už kadro...
Be tortų, Agnieška dar kepa ir kitus gaminius: visų pamėgtas kaneles, vaikystės skonį - riešutėlius, proginius keksiukus, Kuršėnų vyniotinius, macarons ir... keptos duonos tortus. 2 vaikai, vyras, namai, pusę etato naktinis darbas, užsakymai - kaip viską spėti, suderinti ir nepervargti? -''Būna, kad tikrai pavargstu. Kartais norisi ramybės, laiko sau, laiko šeimai... Todėl po kelių įtemptų metų nusprendžiau, kad šiemet daugiau laiko skirsiu savo šeimos šventėms. Pamenu, per vienas Kalėdas buvau tokia pavargusi atidavus visus užsakymus, kad pati nebejutau jokios šventinės nuotaikos. Šiemet užsakymų jau neimsiu
savo vaikų gimtadieniams. Noriu deramai jiems pasiruošti, be skubėjimo, be vertimosi per galvą. Noriu, kad nors gimtadienio dieną, joms nereikėtų mamos dalintis su kitais... Be galo laukiu atostogų - tada aš galiu deramai pailsėti, persikrauti ir į darbus grįžtu su nauja energija.'' Moteris paatvirauja, kad ne visada šeima palaiko jos hobį, kad kartais vyras 'paburbuliuoja', jog per daug prisiima užsakymų ir mažiau laiko lieka šeimai, kad neva daugiau išleidžia, nei užsidirba, ir aplamai, kam jai viso to išvis reikia... -''Vyrams gal sunku suprasti, kada moteris būna motinystės atostogose, su vaikais namuose, kad mums reikia kažkokios veiklos, kažkuo užsiimti, kažkaip save realizuoti... Būtent visas šitas hobis ir atsirado pagimdžius vyresnėlę. Ir kai neradau kas galėtų iškepti pirmąjį gimtadienio tortą, kepimo ėmiausi pati.
Suprantama, kad tai atima nemažai laiko, bet man to reikia, aš tuo 'gyvenu'. Visas torto gaminimo procesas dažniausiai skirstomas į 3 dienas: pirmą dieną kepu biskvitus, antrą dieną sutepu, trečią dieną puošiu ir atiduodu. Paprastesniam tortui užtenka viso iki 3 valandų darbo, o sudėtingesniam - galiu ir 4 ir 6 valandas užtrukti. Stengiuosi darbus baigti iki 1 valandos nakties, bet būna naktų, kada mano 'darbo diena' baigiasi ir 4 valandą ryto...''- pasakoja Agnieška.
Agnieška mielai sutiko pasidalinti ir vienu šeimos mėgstamiausiu sausainių receptu - ''Žąsų pėdutės'', dar kitaip internete vadinamos ''Bučinukais'.
Tam reikės: 200gr varškės,
200gr margarino (arba sviesto),
250gr miltų,
cukraus pavoliojimui.
Varškę šakute ar mikseriu sutrinti su sviestu, dėti miltus ir minkyti, kol nebelimpa prie rankų. Iš nedidelio tešlos gabalėlio suformuoti rutuliuką ir tada formuoti 6-7cm skersmens blynelį. Atskirai į lėkštutę įberti cukraus. Vieną blynelio pusę pavolioti į cukrų, perlenkti per pusę, cukruota puse į vidų, tada vėl pavolioti į cukrų ir dar kartą perlenkti per pusę. Tada vieną sausainio pusę vėl pacukruoti ir cukruota puse į viršų, dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą, šauti 15 minučių į orkaitę, prie 180c temperatūros, kol sausainiukai gražiai pagels.
Ir visgi, šiandien Agnieškai pačiai dar sunku patikėti, kad ta mergaitė, kuri po pamokų žiūrėdavo laidas apie tortus, pati devintus metus mėgaujasi šiuo hobiu. Kaip pati sako, niekada negalvojusi, kad kažkada keps tortus ir iš hobio gaus papildomų pajamų... Kas žino, gal vieną dieną vaikystės nostalgija virs verslu...
''...mums reikia kažkokios veiklos, kažkuo užsiimti, kažkaip save realizuoti...''
