Kai šventi ''50 pilkų atspalvių''...

Gimtadieniai, gimtadieniai...

Kartais juos norisi pamiršti, kad kasmet prideda po metų brūkšniuką, o kartais norisi gyvenimą švęsti...

Ir jei jau švęsti, tai taip, kad būtų ką prisiminti! 

Jau ką, ką, bet gimtadienius aš mėgstu. Ir ruošti, ir švęsti.  O dar labiau mėgstu teminius gimtadienius. Šį kartą reikėjo temos vyriškam gimtadieniui. Atsižvelgiant į tai, ką vyrai labiausiai mėgsta, galėjau suskirstyti į 4 kategorijas: žvejyba, alus, krepšinis ir.... žinoma, seksas. 

Na, ''žvejojom'' mes jau praeitą gimtadienį, ir alaus buvo. Lieka krepšinis ir seksas. Ai, ko čia varžytis, pradėkim nuo sekso 😊 

Teminis gimtadienis vyrams - o kodėl gi ne? 

Datą - turim  ✔

Svečių - rasim ✔

Tema -  kas gali būti seksualiau nei ''50 pilkų atspalvių'' ? ✔

Nuspręsta. 

Jau nekantravau prikišt nagus prie šio gimtadienio! Patikėsit ar ne, bet laukė ilgas prisėdimas prie ''Ebay'' ir ''Amazon'' 😅 

Sidabrinės dėžutės - vokeliai, dovanėlės svečiams. Jų viduje sidabrinės ir raudonos spalvos širdelės formos saldainiukai ir mini šokoladukas, su labai intriguojančiai seksualiu popierėliu. Na, juk turi jaustis, kad sexy gimtadienis laukia...

Paskui jau prasidėjo masinis pirkimas - reikia to, reikia ano, reikia stalui, reikia žaidimui. Mes, moterys, turim nuostabią savybę, tai - apsipirkinėjimas 😅 ...  Na, bet juk jei reikia, tai reikia... 

Šviesiai pilkos spalvos staltiesės, baltos servetėlės, sidabrinės lauktuvių dėžutės, tamsiai pilkas stalo ''takelis'' - puikiai išpildė ''pilkų atspalvių'' tematiką. Ir visame tame pilkume - raudonos rožės, kurios simbolizavo raudonąjį kambarį... 

''Namų restoranas'' - pirma, į galvą šovusi, mintis. Kai negali švęsti kitur, šventinę atmosferą tenka kurtis pačiam - iš to ką turi, iš to, kiek gali. Be didelių išlaidų ir be didelių pastangų galima sukurti jaukią ir gražią šventinę aplinką. 

Žinoma, pagrindiniais stalo dekoro akcentais tapo ''50 pilkų atspalvių'' atributai: visos 4 knygos dalys, metaliniai antrankiai, Mr. Grey žymusis pilkas kaklaraištis, bausmės botagėlis, akių raištis...

Kad gimtadienio vakarėlis nebūtų nuobodus, būtina užimti svečius. O praleidus porą valandėlių ''You Tube'je'' galima rasti visai neblogų idėjų, tinkančių šiam vakarėliui. 

O aš svečiams užimti panaudojau šiuos vakarėlio žaidimus: 

1. Sveikinimas - prisistatymas. Labai puikus žaidimas, kuris apjungia visus svečius, ypač, jei yra tarpusavy nepažįstamų. Ant lapelių parašiau kiekvieno svečio apibūdinimą taip, kad tik tas svečias galėtų sau tai pritaikyti ir teksto pabaigoje, kai perskaitoma ''...tave sveikina....'' , atsistoja ir pasako ''Aš!'' , tuo pačiu pakeldamas stikliuką už gimtadienio kaltininką. Kiekvienas svečias turi tokią kortelę, kuri yra ne apie jį patį, o apie kažkurį iš svečių. Atsistojęs ir pasveikinęs svečias skaito savo kortelę ir atpažinęs save, atsistoja kitas svečias... Taip žaidžiama, kol visi pasveikina ir prisistato, kaip pažįstami su jubiliatu. 

Pavyzdys:. Sveikina žmogus, kuris turi tokius pat pomėgius, kaip ir tu: patinka tos pačios mašinos, patinka žvejoti, turi gerą skonį moterims. Nesibaido „Kapitono morgano“, cigarečių.Tas žmogus , priešingai nei visi kiti, turėjo galimybę švęsti daugiau nei 30 tavo gimtadienių. Maža to, jus sieja dar ir kraujo ryšys. Tas žmogus esu...................................

2. Klausimai - atsakymai. Žaidžiama poromis. Vienam yra uždedamos ausinės su muzika irakių raištis, kitam uždavinėjami klausimai. Po visų atsakymų, kitas nusiima ausines ir akių    raištį ir jis turi atsakyti į tuos pačius klausimus, kaip jis mano, ką į tai atsakė jo porininkas. Jei atsakymai sutampa, skiriamas taškas. Kuri pora surinko daugiausiai taškų, ta laimi. 

Keletas klausimų pavyzdžių: 

* Kokia mėgstamiausia sekso poza?

* Kokioje vietoje norėtum pasimylėti?

* Kokia kūno vieta labiausiai patinka pas partnerį?

* Vieta namuose, kur labiausiai patinka mylėtis?

*  (vyrams) Esi daugiau papų ar užpakalio gerbėjas?

3. Kuris? Žaidėjai susodinami ant kėdės nugaromis vienas į kitą. Kiekvienas turi po rožę ir kaklaraištį. Išgirdus klausimą, jei atsakyme tai vyras - keliamas kaklaraištis, jei moteris - rožė. Už sutapusį atsakymą skiriamas taškas. 

Klausimai gali būti bet kokie, kurie atsako į klausimą 'Kuris'?: 

*  Kuris didesnis bosas šeimoje?

*  Kuris aistringesnis lovoje?

*  Kuris romantiškesnis?

*  Kuris dažniau atnešą kavos į lovą?

*  Kuris labiau linkęs į sekso žaisliukus?

4. ''Laimės šulinys''. Žaidimas, kuriame ištikrųjų nereikia žaisti :D Tiesiog išsitraukti supakuotą dovanėlę iš dovanų maišelio (ar dėžutės), vadinamo ''Laimės šuliniu''. Moteriškus prizus supakavau į rausvą dovanų popierių, vyriškus - į mėlyną. O prizai buvo įvairūs sekso žaisliukai ir priedai: vyriški 'stringai' su erelio galva, pavadėlis peniui, braškių skonio mėtinukai oraliniui seksui, spenelių žiedai ir pan. 

5. Šokis su ''triusikais''.  Užsisakiau iš ''Ebay'' didelių,  vyriškų šeimyninių 'triusikų' :D Vieni 'triusikai'  per porą. Vyrai užsimauna 'triusikus'. Muzika groja, poros šoka. Kai tik muzika nustoja groti, moterys, kuo greičiau turi numauti vyrams 'triusikus' ir vyrai užmauna joms. Muzika vėl groja ir jai nustojus, dabar jau vyrai turi numauti 'triusikus' moteriai ir moteris užmauna vyrui. Kad būtų idomiau, galima.... poras sukeisti... :D 

Kalbant apie gimtadienį, dar vienas svarbus šventės akcentas - tortas. Nenorėjau paprasto torto, norėjau susijusio su šia tema, tad man buvo du pasirinkimai - eiti paprastu ir lengvu keliu ir pasirinkti tortą su ''50 pilkų atspalvių'' nuotrauka, arba eiti sunkesniu keliu ir padaryti kažką idomiau. Pasirinkau antrąjį variantą, nes norėjau nustebinti draugą. Tokį tortą dariau pirmą ir paskutinį kartą, netobulas, bet iš visos širdies ❤ 

Na, ir žinoma, kaip gi be šventinių vaišių! Nuodėmingieji ''Rafaello''

Saldžiam stalui dariau labai skanias vaisių salotas, receptą galite rasti čia .

Šalti užkandžiai 

''50 pilkų atspalvių'' kokteilio receptą galite pažiūrėti čia .

Ir pabaigai - tai buvo tikrai vienas iš labiausiai įsimintinų suaugusiųjų gimtadienių... Ar daryčiau viską iš naujo dar kartą? Be abejonės... 

Daugiau įvairių teminių gimtadienių galite pamatyti užsukę į PARTY LADY
O pasisemti idėjų šventiniam stalui., kviečiu užsukti į grupę PRIE ŠVENTINIO STALO

Sekite mus ir Facebook'e: Kristinos blogas.Subalansuota moterims

Štai kodėl vyrai turėtų pirštis

   

''Šiltas vasaros vakaras... Dviese vaikštote drėgna pajūrio pakrante, priešakyje besileidžiančios saulės horizontas... Einate susikabinę už rankų ir atrodo, kad niekas daugiau pasauly neegzistuoja, tik judu... Einant jis tave apkabina per pečius, susiglaudžiat galvomis ir jis netikėtai pakšteli į skruostą...''

Romantiška, ar ne? 

Žinot, kas būtų dar romantiškiau? 

''Vieną akimirką jis pritupia užsirišti sau bato raištelio, kitą akimirką ji prieš save mato žiedą, sutviskusį vakarinės saulės šviesoje...''

Va, kur tikroji romantika, be pompastiškų didelių gestų, be didžiulės prabangos, tik tikra meilė, tikri jausmai, be didelių planų, bet su dideliu siurprizu. Jis paklausia ''Ar būsi mano?'' ir ji į tai atsako bučiniu. Viskas. Laiminga istorijos pabaiga. Bet...

Kodėl vyrai neskuba pirštis savo moteriai? Kodėl jiems tas žingsnis atrodo nereikalingas? Kodėl tos gražios romantiškos akimirkos, tik ir lieka akimirkomis, svajonių meilės romanuose?

Greičiausiai dėl to, kad jiems sužadėtuvės iškart asocijuojasi su vestuvėmis. Jei jau pasipiršai, turi ir vesti. Bet jei nenori vesti, tai nenori ir pirštis. Nenori pirštis, bet nori draugystės, ir šeimos, ir vaikų... ?!

Bet nuo kada nieko ''neįnešęs'', gali viską ''pasiimti''? 

Kodėl savo mylimą moterį stato į kažkokius standartus: ji gera būti tavo draugė, mylimoji, ji tinkama būti tavo vaikų motina, bet ne pakankamai gera būti tavo sužadėtine, žmona? 

Ką visa tai pasako apie vyrą?... 

Čia panašiai, kaip, kad nusipirkęs loterijos bilietą už £2 svarus, tikisi laimėti milijoną. O kam piršlybos? O kam tos papildomos išlaidos, juk ir taip gerai! Niekas nuo to nepasikeis, yra žiedas ar ne...

Oj, mieli vyrai, dar ir kaip pasikeis... Ir tik nuo Jūsų pačių sprendimo priklausys, į kurią pusę pasikeis... 

Sakysit, o ką tas duos: bus, tas nelemtas žiedas, ar ne? 

Visų pirma, moteriai tai duoda saugumo, garanto jausmą. Ji jaučia, kad yra mylima, vertinama ir norima, kad santykiai turi ateitį, kad galima galvoti apie bendrus šeimos ''pamatus''... Tai parodo, kad vyras yra tvirtai apsisprendęs dėl savo pasirinkimo, kad yra laimingas ir yra pasiruošęs įsipareigojimui, šeimai... Ji tada tikra, kad ji tikrai yra ta VIENINTELĖ...  

O kaip atrodo atvirkštinis scenarijus? 

Tai lyg dėlionė, be kelių detalių... Meilė yra, santykiai yra, kartu esat  jau kuris laikas, tave pristatė  kaip draugę savo šeimai ir draugams. Laikas bėga, o tu kaip tik draugė, taip tik draugė. Norėtųsi, kad tas draugės statusas pasikeistų į kažką daugiau, į kažką svaresnio... Jei vyras vis dar abejoja, pradeda kilti klausimai, kad kažko jam trūksta, nes nėra tikras 100%... Nes kai tikrai myli žmogų ir sieji savo ateitį su juo, tu viduje jauti, kad tai teisingas žingsnis; tu jauti, kad tavo ieškojimai baigti ir visi klausimai atsakyti; kad nori eiti bendro laimingo gyvenimo kelio link... 

Sužadėtuvės - vestuvės - vaikas.  

Senai susiformavusi nuomonė. Tačiau laikai keičiasi ir jau nieko nuostabaus, kada vaikai dalyvauja tėvų vestuvėse.

Besilaukianti nuotaka? Irgi jau nieko nebestebina. Vieni renkasi santuoką iškart, kad vaikelis jau gimtų santuokoje, kiti susižada ir vestuves atideda po vaikelio gimimo. 

O ką daryti, jei laukiesi, o piršlybomis ar vestuvėmis net ''nekvepia''? Ką daryti, jei vyrui atrodo, kad viskas čia gerai ir nieko nereikia keisti? 

Dar svarbiau, ką apie tai mano pati moteris? Kaip ji jaučiasi?

Turbūt nesumeluočiau pasakydama, kad joms trūksta saugumo jausmo. Vaikučio -  vyras nori, o jos, kaip žmonos, ne. Toks jausmas, kad ji tik atlieka ''pečiaus'' vaidmenį, kol iškeps jo ''gaminys''. 

Vyro paklausus, kokią pavardę turės gimęs vaikutis, iškart, su pasididžiavimu atsako, kad tėvo. O mama?

O kur visoje šitoje situacijoje lieka mama?

Kaip vyras jaustųsi, jei mama vaikui duotų  savo pavardę? ''Išduotas''? Neužtikrintas? ''Apgautas''? Nevertas? 

O kodėl manot, kad taip nesijaučia moteris, kuri vis dar nėra jūsų sužadėtine, ar žmona?  

Būtent šioje situacijoje, pasipiršimas, atidedant vestuves, yra pats idealiausias variantas - ji gauna sužadėtinės statusą, saugumą, kažkokį tai šeimos garantą, paramą, kad jis bus šalia, kad ji gali į jį atsiremti... 

O vyrai, ''surasdami'' pinigų mylimosios sužadėtuvių žiedui, sutaupo laiko ir pinigų, atidėdami vestuves, jei dar nesijaučia tam ''priaugę'' ar finansiškai stiprūs. Laimi abi pusės. Ir visa tai pasiekta tik vieno mažo, brangaus metaliuko, kaina...

Moteriai, ypač besilaukiančiai, SVARBUS statusas, YRA didelis skirtumas tu -aitė, ar -ienė. Jai reikalinga jaustis pilnaverte vyro šeimos nare, jaustis verta vadintis jo sužadėtine, žmona...

O kaip atrodo vyras moters akyse, kuris noriai peršasi ir veda? 

Toks vyras, jos akyse, yra tikras vyras, ji žino, kad pasirinko teisingai, ji didžiuojasi, kad jis vertas būti jos vaikų tėvu. Ji žino, kad vaikams, ypač sūnui, bus pats geriausias tikro vyro pavyzdys...

'' Suspindęs žiedas ant jos piršto buvo kur kas daugiau, nei tik metalo lankelis su skaidriu akmenuku. Jis buvo kertiniu akmeniu, jų būsimos šeimos pamatams...'' 

Sekite mus ir Facebook'e: Kristinos blogas. Subalansuota moterims

''Dovana''

Kūrybinis tekstas tema ''Dovana'', panaudojant šiuos lietuviškus žodžius: 

snarglinė (kaimo baras),

svembti (mausti koją),

siūrinti (šliūrinti),

pūkšnis (vėjo gūsis),

migzti (pvz:.pradėjo veltis plaukai), 

dribla (darganotas oras), 

atmintukas (USB raktas),

žiaudrus (žvarbus),

žiurgsoti (spoksoti),

urbinti (daryti skylutę). 

Garso įrašas, su tikra Pakruojietiška tarme: https://drive.google.com/file/d/1c8SNDpsOP7k54e_YKJXJY6jPcfFJmhPD/view

2017 11 10. Noriūnų kaimas. 

-Laba diena, močiutėle,ar priimsit? - linksma gaida pasisveikino Vaidas, išvydęs tarpduryje senyvą moteriškę.

Vaidas, rajono laikraščio žurnalistas ir fotografas, į šį Dievo užmirštą kaimelį atvažiavo ne šiaip sau. Noriūnų kaimas ant išnykimo ribos. Ir ne vien dėl to, kad jame beliko porą gyvenančių gryčių - greit šis kaimas išnyks ir iš žemėlapio... Dar keletas metų ir jau nebebus kam prisiminti, kad čia kažkada buvo tokie Noriūnai... Senolė Liucė - paskutinė gyva šio kaimelio istorija.

-Nu, močiut, papasakokit kaip gyvenat? Ar jau laukiat pavasario? - gan garsiai paklausė Vaidas, suprasdamas, kad senolė gal nelabai beprigirdi. 

-Ko aš tau, vaikel', gal' pasakyt',- prabilo močiutė, -man jau tas pavasar's buvės - nebuvės, nė man darž's sodyt, nė man karv's gint... Ka man tos dienos venodos, če ryt's, če vė vakar's... Krot, va, po bišk da, i tiek... Valgyk, vaikel, valgyk to,- ranka, arčiau svečio, pastumia lėkštę su naminėmis bulkutėmis. 

-Na, o ar seniai čia gyvenat, šiame kaime? Ar dar yra gyventojų? - kalbina toliau ir paėmęs iš lėkštės bulkutę, iškart padėkoja.

-Ojei,- numoja ranka Liucė,- no Kristos amžios, nieka če nebė tam kaim', va, te da vien' šeim' gyven', bet tė jaun' tokie atsikrauste, ti aš vien' če iš tų senių... Ves pasimere, nieka nebelika... Būč' žinoj's ką atvažiuos tujin, būč' nors drapan's pasikeit's, va i plauk'ė jau nor' migzt', i koj' nor' svembt', ka tik or's toks kaip dribla, teip i sveikat' blog'...

-O sakykit, niekada nenorėjot išeit į kitą kaimą gyventi? O gal į miestą? 

-A ti ko aš tam miest' te darys? Chūligan'ė i vag's vien tik, snargline ant snarglinės tam miest'. A į kit'o kaim'o irgi nė ko kojos kelt' - kaip mana amžinatel's died's sakydava, ''su saul' nė vien's negyvensėm, kor gėm'e, ten i  mers'.." 

Į virtuvę iš kito kambario ateina didelis, rainas katinas. Pažiūrėjęs į savo dubenėlį prie krosnies, apsisuko ir nuėjo pasiglaustyti prie svečio, mažu kas kokį kąsnelį nuo stalo numes. 

-Nieka daugiau i nemok', tik žiurgsot' i žiurgsot',- numeta močiutė šiek tiek lašinukų, išemus iš perlaužtos bulkutės.- Eik, škač, šalyn...

- Bet, matau, stipri, močiut esat, dar apsidirbat, kad viena gyvenat... Nenorėjot pas vaikus išeit gyvent? 

- Ne, vaikel, ko aš tė eis, kožn's turim sava gyvenimo, i teip reik rukuot's... Atvažiuoj va, karts no karta, ti duonos, ti sviesta, piena atvež... Aš jau sveikatos nebetor', karvės nebegal' laikyt. Da bišk' po kiemo išgal' siūrint', ti viošt's, ti šon's pasišer. Ger'ė ka or's ger's, a va kadom toks kaip daba, vėj's  žiaudr's, ti bais' i kojo iš gryčios iškelt, vėja pūkšn's ka duod, ti tuoj dor's atgal uždara...- guodžiasi senolė.

-Gyvenat močiute gerai, va ir telefoną mobilų turit...- pastebi Vaidas, kad prie močiutės lovos, ant spintelės padėtas seno modelio mobilusis telefonas. 

-Ai, įtaise man če varga su tuo telefon', sake, ka reik's skylo sienoj urbint', ko tė darys, bies' jį žina, nė man reik' ta telefona, ni ko, ale įtaise, ti tegu būn... Man ti didžiaus švente būn, ka koks' žmogs va užein, pašnekėt, pabūt... Paštininke i ta retė kada beatein, bu tik šeštadiene ''Auksinė Varpo'' bei'm...

-Nu tai močiut, laukit, greit bus straipnis laikraštyje ir apie jus, va, ką man čia papasakojot,- ir pradėjo kažko po kišenes ieškoti. Išsitraukė visą turinį iš kišenės ir pasidėjo ant stalo, šalia savo diktafono.

-A ti kas če toks? Kažkas navatnos,- rankose čiupinėjo juodą, nedidelį plasmasės gabalėlį, mums žinomą kaip USB raktas.

-Čia, močiut, aaa....čia...eh... čia... atmintukas toks, - šiaip ne taip rado ką atsakyt močiutei, kuri vistiek nesuprato kas čia per daiktas.

- Nu ti, vaikel, aš lab'ė lauks ta tava laikrašče, va man bos pat' geriaus' dovan', kito savaitė' man jau 89... Ačiū, ka aplankė...Su Diev...

                            ______________________________

2017 11 16 Pakruojis.

Mano kepamų blynų čirškėjimą permušė vaikų klegesys gretimame kambaryje. 

"Eik tu dribla,''- pasigirdo  Luko balsas.

"Pats tu dribla'',-atsišaukė mažasis ir abu juokais leipsta.

Hmmm... Kad abu draugiškai bendrautų jau retas atvejas, o dabar dar ir juokiasi. Išėmusi paskutinius blynus iš keptuvės, nuėjau pažiūrėti kas ten vyksta.

''Turbūt snigs''- pamaniau sau, kai pamačiau vaikus su laikraščiu rankose.

-Mama, žiūrėk, apie mūsų močiutę rašo!

- ''...ko aš tam miest' te darys? Chūligan'ė i vag's vien tik, snargline ant snarglinės tam miest' ''...- šiaip ne taip perskaitė Lukas ir vėl abu prapliupo juokais. 

-Nu, mam, kas čia per nenormalūs žodžiai? Snargline!? - juokėsi Lukas.

-Nagi, duok'š paskaityti, ką čia daugiau rašo, - paėmiau laikraštį į savo rankas. 

Prie nedidelio straipsnio buvo ir  močiutės nuotrauka, tokia, kokia buvo namuose - nesvarbu, kad su skaryte ir su kvartuku, bet užtat su KAROLIAIS! Rytoj jos 89-asis gimtadienis ir visi vaikai su anūkais suvažiuos sveikinti. O jau kiek bus džiaugsmo jai, kad galės ir prieš kaimynus laikraščiu pasipuikuot.

Akimis pradedu skaityti tekstą ir jau su pirmais žodžiais suprantu, kad kai kurie žodžiai ir man sunkiai įkandami: svembti, pūkšnis, migzti - pati pirmą kartą girdžiu. Daug esu girdėjusi tų, kitokių žodžių, iš savo senelių, bet tokių neteko girdėti. 

-Mama, o ką reiškia ''siūrinti'' ir ''žiurgsoti''? 

- Siūrinti, tai lėtai eiti. Va, tu, siūrini, kai reikia ryte eiti į mokyklą. O žiurgsoti,tai spoksoti. Žiurgsot abu į tą laikraštį ir nieko nesuprantat, - truputį pasijuokiau iš vaikų. 

-Bet tu vistiek dribla,- nueidamas Lukas pasijuokė iš Simo. 

-Driblos jūs driblos, eikit blynų valgyti, - pasakiau vaikams, o pati įnykau į laikraštį toliau  ''laužyti'' liežuvio...

Sekite mus ir Facebook'e: Kristinos blogas.Subalansuota moterims

K.Juknė : ''Kaip darbą iškeičiau į svajonę...''

Kol rašau apie šią žavią moterį, Kristina leidžia laiką su šeima saulėtoje Tenerifėje. Atostogos, laisvas grafikas - tai vienas iš didžiausių privalumų, kodėl Kristina pasirinko būti pati sau viršininkė.
Kristina Juknė - šiandien žinoma kaip nepriklausoma 'May Kay' vyresnioji direktorė (UK). Atėjusi į šią grožio industriją prieš keturis metus, moteris nesvajojo, kad vieną dieną jos svajonės taps realybe... Ji niekada gyvenime negalvojo, kad įmanoma, jog darbas ne tik taptų gyvenimo būdu, bet dar ir būtų dosniai apdovanojama...

Kelias į 'Mary Kay'
'Mary Kay' į Kristinos gyvenimą atėjo draugės dėka ir jos pasidalinta asmenine patirtimi. Abi moterys turėjo du dalykus, kurie jas siejo:  problematišką veido odą ir norą, turėti gražią, sveiką odą. Išbandžiusi draugės naudojamus produktus, Kristina juos iškart  ''įsimylėjo'', tai paskatino ją  tapti nepriklausoma grožio konsultante, kad galėtų padėti ir kitoms moterims.

Į klausimą ar sunku buvo rasti klienčių - Kristina atsako, kad jai pasisekė, jog ji mėgstanti bendrauti su žmonėmis, noriai išklausanti jų problemas ir lūkesčius. Pradėjusi nuo grožio pamokėlių, kur draugės nemokamai galėdavo išbandyti veido odos produktus ar dekoratyvinę kosmetiką, ją vis labiau ir labiau traukė į šią grožio sritį.  Kokybiška kosmetika patiko ne tik jos artimam draugų ratui, pažįstamiems, bet ir jų draugams,  tad klientų ratas plėtėsi savaime. 
''Net nepastebėjau, kaip  mano papildoma veikla išaugo į verslą,"- sako Kristina. Čia pat priduria, kad net ir atostogų metu negalinti visiškai ''atsijungti'' nuo Mary Kay pasaulio - mėgstanti pasirūpinti savo klientėmis, savo konsultantėmis, jaučianti atsakomybę už jas, kad ir joms sektųsi šioje grožio industrijoje.

Diena, kai pagrindiniam darbui ištariau ''sudie"
''Tą dieną švenčiau labiau nei gimtadienį!"- pilnomis džiaugsmo akimis prisimena pašnekovė. Grįžusi iš po motinystės atostogų į pusę etato darbą drabužių 
sandėlyje, vis daugiau laiko norėdavau skirti grožio
pamokėlėms su moterimis.
 "Pamenu, būdavo, lekiu iš darbo tiesiai į susitikimus, pakeliui mašinoje padarydavau viską - ir persirengdavau, ir pavalgydavau, - linksmai pasakoja apie savo pirmąsias, kaip grožio konsultantės, dienas. 
Po pusantrų metų, 2016m. gegužės 1d., tapusi direktore, Kristina su savo komanda padarė direktorinę programą, kurios pasekoje, pasitarusi su vyru, nusprendė prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir darbą -  birželio 17d., visam atsisveikino su savo bendradarbiais. 
''Jausmas buvo nerealus! Jaučiau tokią laisvę iš vidaus, kokią tik gali jausti iš kalėjimo išėjęs žmogus - aš laisva!"

''Tą dieną švenčiau labiau nei gimtadienį!"

 Iškyla klausimas, kaip į tai reagavo tavo šeima, draugai.
''Klausiančių ką darysiu toliau, iš tikrųjų buvo daug. Draugai ''šnairavo'', gal dar kas ir pirštą prie smilkinio sukiojo, tačiau mano vyras manimi tikėjo, mama žinojo, kad turi protingą dukrą ir, kad aš tikrai neprapulsiu be ''tikro'' darbo. Manau, dar vis yra žmonių, kurie galvoja, kad mane išlaiko vyras ir  netiki, kad iš tada buvusio hobio, šiandien galėčiau savarankiškai pragyventi,''- atvirauja moteris.
Kristina teigia, kad didžiausia motyvacija jai buvo ta, jog mes, emigrantės,  galim turėti laisvą darbo grafiką, nepriklausomybę, savirealizaciją, uždirbti pinigus šeimai, keliauti ir leisti laiką su šeima. 
''Norėjau savo berniukams parodyti, kad moteriai reikia daugiau laiko grožiui, kad ateityje jie  priimtų ir vertintų moteris kaip lygiavertes partneres,''- sako dviejų berniukų mama. 

Nuo konsultantės iki vyresniosios direktorės

''Nuo konsultantės iki direktorės man truko pusantrų metų. Nors realiai, pirmus metus aš daugiau dariau pardavimus ir vedžiau grožio pamokėles, nei ieškojau komandos narių. Matyt tam dar nebuvau ''priaugusi''. O nuo direktorės iki aukštesnio laiptelio tetruko 5 mėnesiai, kai į mano komandą atėjo ryžtinga moteris, kuriai tapus direktore, mano statusas pakilo iki vyresniosios direktorės,''- karjeros laiptelių ypatumais dalijasi Kristina. 

Kristina savo komandoje, pavadintoje ''Orchidėja'', turi viso 141 konsultantę. Net 3 lietuvaitės yra pasiekę UK direktorės statusą per du metus ir tai tik pradžia - ''mes svajotojos ir tai mūsų sėkmės formulė,"- tiesiai iš Kristinos lūpų. 

Būdama direktore, Kristina turėjo galimybę dalyvauti kompanijos rengiamuose seminaruose bei konferencijose ne tik po visą Didžiąją Britaniją, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje bei ... Amerikoje!

Ar minėjau, kad visas išlaidas padengia savo
direktorėmis besirūpinanti 'Mary Kay' 
kompanija?
Kad kompanija lepina dovanomis, ji įsitikino jau pirmaisiais metais, kai grožio industrijos leidžiamame žurnaliuke ''Aplause'' ją tituluodavo pardavimų karaliene. 

''Dvi deimantinės kamanės, auksinis žiedas, auskarai, kelionė į Dalas'ą (JAV), daugybė kitų papuošalų...Esu gavus 13 žvaigždžių, diplomų ir žinoma, naujutėlaitį Mini Cooper!!!''- savo sėkme ir džiaugsmu dalijasi su kitais. 
''Maža to, 25 metų jubiliejaus proga, kompanija mums su vyru padovanojo kelionę į Kroatiją, ar galit patikėti?"

Neišdildomų ispūdžių, patirties, motyvacijos moteris parsivežė iš pernai metais vykusios  kompanijos konferencijos Dalas'e. 

''Patirtis, naujos pažintys, nežinomybė - tai buvo daug daugiau nei kelionė į Ameriką - važiavom į mylimos kompanijos širdį. Tai lyg universitetas, iš kurio išeinu su geresne savęs versija...".

Kristina taip pat sako, kad nėra nieko geresnio, kaip matyti laimingų moterų akis, kai net ir be žodžių žinai, kad prisidėjai prie jų gyvenimo pokyčių. Auga jų meilė sau, pasitikėjimas savimi, tikejimas geresne ateitimi. 

"Mes darom svajonių žemėlapius ir tai pagrindinis darbo įrankis sėkmės link"

Kelionė į kasmetinę 'Mary Kay' kompanijos konferenciją laukia ir šiemet. Kristinai teko galimybė pamatyti ir kaip gimsta jos mylimi produktai. 

Ar žinojote, kad 'Mary Kay' viena iš nedaugelio kosmetikos gamintojų, kuri turi neatšaukiamą kokybės certifikatą?

''Produktus kompanija kuria labai atsakingai. Testams, atskirų ingredientų bandymams kompanija investuoja milijonus. Todėl patikimi produktai laimi apdovanojimus, gimsta rekomendacijos. Esu dažnai paklausiama, kodėl nėra 'Mary Kay' reklamos? Todėl, kad kompanijai reklamos nereikia, o produktų kokybę reklamuoja konsultantės,''- prie jūros esanti telefonu pasakoja Kristina. 

Ir tai dar ne pabaiga...

''Kokie mano ateities planai su 'Mary Kay'? Ir toliau "auginti sparnus" kompanijos dėka. Noriu parodyti moterims, kad verta palikti ''normalius'' darbus dėl svajonių siekimo... 'Mary Kay' yra sukurta kiekvienai moteriai, tik ne visos drįsta tai išbandyti. Tai kompanija be pralaimėjimo! Būkit drąsios ir ryžtingos, būkit mylimos ir savimi!

Ir atminkit - jeigu nori eiti greitai, eik viena. Jei nori eiti toli - eikim drauge...

"Jeigu nori eiti greitai - eik viena. Jei nori eiti toli - einam kartu..."

Sekite mus ir Facebook'e Kristinos blogas.Subalansuota moterims

   

''Mano svajonių išsipildymo formulė..."

„Būti sėkminga‘‘, „Turėti didelį namą“, „Keliauti po pasaulį“ – tai turbūt daugelio žmonių svajonės. Suprantama, ne išimtis ir aš. Atrodo gyveni sau, dienos bėga, o tu taip ir nepriartėjai prie savo svajonių... 

Kodėl vieni žmonės taip lengvai pasiekia ko nori, o kiti visą gyvenimą taip ir prasvajoja?

Dar prieš gerus porą metų aš nebūčiau galėjusi atsakyti į šį klausimą. Šiandien aš jau turiu atsakymą.

Tad kokia ta svajonių išsipildymo formulė?

Darbas su savo mintimis – „Atia, negatyvumui!“

Paklausit apie ką aš čia?? 

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kokį didelį vaidmenį mūsų gyvenime vaidina mūsų mintys. Kitaip sakant, kokiomis mintimis maitinsiu smegenis, tuo ir būsiu. Kad pakeisti kažką gyvenime, turėjau pradėti keistis pati, keistis iš vidaus, keisti mąstyseną. 

Kurį laiką, pakalbėjusi su negatyviais žmonėmis, paskaičiusi blogas naujienas laikraščiuose ar pažiūrėjusi televizorių, jausdavausi it kempinė, „sugerdama“ kitų bėdas, problemas, negatyvumą.

„Ai, ką čia sugalvojai? Vis tiek nieko neišeis,“- turbūt ne vienas iš jūsų yra girdėjęs šį pasakymą. Girdėjau ir aš. Ir labai dažnai. 

Tie, kurie turi „imunitetą“ tokiam negatyvui, nuo tų, kaip "vanduo nuo žąsies nubėgs" ir jie toliau sieks savo tikslo, atsiriboję nuo neigiamų emocijų, neigiamų komentarų. O tie, kurie turėjo viltį kažką daryti ir "degė" noru pasidalinti savo idėja, buvo „nugęsintas“ vietoje su pirma kritika. Tokios, "nugęsintos" vietoje buvau ir aš.  Žmogui nusvyra rankos kažką bedaryti ir jis „priima“ tą faktą – kad "man nieko neišeis".

Turėjau išmokti visą tą negatyvumą paleisti... Nebeskaičiau laikraščių, nebežiūrėjau žinių...  Susikūriau savo vidinį pasaulį ir jame gyvenau. Juokavau, kad viskas ką man reikia žinoti, viską randu savo Facebook'e :) 

Ir žinot ką? Tai padėjo. Pajutau, kaip mano pasąmonėje nušvito saulė. 

„Pozityvumas – geriausias mano draugas“
Atsiribojus nuo negatyvumo, aplink liko pozityvūs žmonės. Ne veltui sakoma, kad „pasakyk kas tavo draugai, pasakysiu kas tu“.

Norėjau orientuotis į tuos žmones, kurie tiki tuo, ką daro;

tiki tuo, dėl ko tai daro ir daro tai, nes tiki savimi.

Išvarius negatyvą iš minčių ir širdies, plačiai duris atidariau pozityvumui, teigiamoms mintims.

 „Aš galiu...“,

 „Aš tai padarysiu...“, 

„Man pasiseks...“ – tai antras žingsnis svajonių išsipildymo link.

Tavo žinutė Visatai – kas tu? 

Prisipažinsiu, kad kai pirmą kartą išgirdau kalbant apie "Visatą" ir "žinutės siuntimą" jai – žiūrėjau labai skeptiškai... 

Hmmm... Savotiškas smegenų plovimas? Kas čia do "Visata"? Kokios dar "žinutės siuntimas"??

Aš dar kaip aš... Bet jūs pabandykit tai papasakoti mažesnių  miestelių ar kaimo žmogui...!!

Visgi išklausiau video iki galo. Ir žinot ką? Pasirodo, aš jau visa tai dariau, tik nežinojau kaip tai pavadinti, nežinojau į kokius minčių stalčiukus tai sudėti...

Visada save lygindavau su kitais. Atsirado nepilnavertiškumo jausmas – jis, Tas ir Tas, o aš... – tik Aš...

„Jie geresni...“

„Jie geriau padaro...“

„Jau yra šimtai užsiimančių šita veikla..."

Dar vienas dalykas, kurio reikėjo išmokti atsikratyti.

Tegul būna nors ir tūkstančiai su tokia pat veikla kaip mano – bet nė vieno nebus tokio kaip AŠ! Tai kas, kad aš (dar) neturiu tūkstantinės fanų minios  – juk "Romos irgi nepastatė per dieną...“.

Mes visi esam skirtingi, tačiau tuo pačiu, visi vienodai unikalūs!

Būk dėkingas!

Praktikuoti dėkingumą – dar vienas žingsnis sėkmės ir laimingo gyvenimo link. Būk dėkingas gyvenimui už tai ką turi, o ne keik likimo už tai, ko neturi.

Aš neturiu didelio namo su lauko baseinu – tačiau turiu stogą virš galvos. Neturiu prabangios mašinos – tačiau nevaikštau pėščiomis per lietų. Nedirbu svajonių darbo – tačiau aš turiu DARBĄ ir galiu išlaikyti vaikus.

„Nežiūrėk į tuos žmones, kurie turi daugiau už tave – ir nesijausi vargšas. Žiūrėk į tuos žmones, kurie turi mažiau už tave – ir pasijusi turtingas.“

Mylėk save!
Išmok pamilti save. Mylėk save ir pamatysi, kaip ''sužydėsi'' iš vidaus.

Ar lengva sau ištarti „aš myliu tave“?

Ar gali save apkabinti?

Aš nemokėjau. Man buvo sunku persilaužti, nes visa tai man buvo nauja. Aš „jaukinausi“ tą savęs mylėjimo jausmą.

Kaip aš jaučiausi sau pasakius „Kristina, aš tave myliu?“

Keistai. Nejaukiai. 

Tačiau tas „žmogus“ žvelgiantis iš veidrodžio – man nusišypsojo.

Pamažu išmokau sau pasakyti: „Aš nusipelniau...“, „Aš verta...“, išmokau save apdovanoti. Ne namams rakandų, ne vaikams, bet SAU – po ilgo laiko, išmokau mylėti save.

Pamilk save, mylės aplinkiniai, mylėsi gyvenimą ir gyvenimas mylės tave!

Turi svajonę? Užsirašyk!

Turi svajonę – užsirašyk, neleisk joms nugulti tavo minčių stalčiukuose.

Savo svajones ir tikslus susirašiau ir aš. Susirašau nuoseklų planą, kaip aš tai galėčiau įgyvendinti. 

Kas belieka? 

Patikėti, kad galiu... Pasitikėti savimi ir daryti, nors ir mažais žingsneliais, tačiau daryti.

Tai kokia ta mano svajonių išsipildymo formulė?

Galvok pozityviai...Nesidairyk į kitus...Būk dėkingas...Mylėk save...Ir...  Atmink, svajonės mėgsta būti užrašomos!

Sekite ir Facebook'e Kristinos blogas.Subalansuota moterims