Paulina negalėjo ištarti nė žodžio iš susijaudinimo...
Dabar ji į visa tai žiūrėjo kitomis akimis... Tarsi tų ilgų darbo metų nebūtų buvę. Net ir ta pati įprasta bandelių lentyna, dabar atrodė neįkainojamas prisiminimas. Tiesą sakant, kiekvienas daiktas, kiekviena vieta noriai 'pasakojo' Paulinos darbo istoriją - ir dirbta čia, ir verkta, ir džiaugtasi...
Rankose, atsisveikinimo proga, raudonavo mėgstamiausios jos gėlės - tulpės. Tulpės jai visada patiko, nes jos jai primena jos mamą, kurios neteko dar būdama maža. Tai lyg neišdildomas išlikęs ryšys, siejantis ją su mama.
26 metai praleisti bandelių parduotuvėje... Per tiek metų jau gerai pažįstamas cinamoninių, šokoladinių ir riešutinių bandelių kvapas. Puikiai žinomas kiekvienas klientas, jo skonis, kas mėgsta purias mielines bandeles su razinomis, o kas renkasi cukrines riestes su riešutais...
Ji žinojo, kad rytoj jau čia negrįš. Rytoj rytas bus kitoks, nei įprastai. Vos tik saulė pasirodys, ji stovės ties nauja gyvenimo sankryža...
Naujas darbas? Savas verslas? Atostogos? O gal prabangus Ferrari, kurį buvo mačiusi tik filmuose?
Didysis gyvenimo nuotykis jau čia pat... Kada tavo banko sąskaitą papildo milijonas eurų, buhalterija, kaip elgtis su pinigais, kad ir sunki, bet visgi širdžiai maloni.
Stovėdama prieš bendradarbes, Paulina negalėjo sulaikyti ašarų. Juk tokiems žmonėms, kaip ji, nedažnai tokie stebuklai pasitaiko. Kol jos tarpusavy atvirai diskutavo, lingavo galva, kaip Paulina galėtų išleisti milijoną, pati Paulina mintimis jau pildė savo didžiąją gyvenimo aistrą - keliauti.
Prieš jos akis išniro tolimieji ir egzotiškieji toliai - Indija, Kinija, Japonija... Sėdintis Buda, Lantau saloje, Honkonge, Lotoso šventykla Indijoje - tai tik sąrašo pradžia, ką ji aplankytų ten nuvykus.
Ji visad troško pamatyti laukinę gyvūniją Pietų Afrikos kraštuose, kur laisvėje sau vaikšto žirafos, drambliai, raganosiai, pats 'džiunglių karalius' liūtas su šeima...
Turbūt meilė kelionėms jai buvo įgimta. Juk ir jos tėvukas, ir senelis, buvo didieji keliauninkai.
Ech, turint milijoną, atsiveria neribotos galimybės.
Paulina galėjo įsivaizduoti ir mažą namuką, kokiame kaimo pakrašty, su baltom langinėm, kur prie tvoros mėlynai žydėtų laukinės rugiagėlės... Pievelėje, nedideliame aptvare, lakstytų jos numylėtas triušis Morkius, kurį gavo gimtadienio proga iš vyresniosios dukters.
Tai būtų džiaugsmo anūkams! Kai suvažiuoja visi, net ankšta namie, tikras vaikų darželis pasidaro, tad turėti namą kaime būtų smagu visai giminei.
Juk ten galėtų būti atšoktos ir jaunėlės vestuvės... Smagios būdavo vestuvės kaime, tik dabar jaunimas jo labai kratosi. Vasaros gale, ištekės paskutinė jos duktė. Graži jos Gabija, tikra lėlė, kaštoniniais ilgais plaukais ir šokoladinėmis akimis...
Jau buvo beplanuojanti ir kokia veikla paskui užsiims, kai staiga pajuto, kad kažkas ją pajudino.
- Mama, kelkis, jau baigėsi kinas, vėl nieko nematei... Padarysiu kavos tau prieš darbą...
''Darbas...!? '' - pabudusi iš sapno, pamažu susivokė, kad jokio milijono eurų nėra, kad jos vėlei laukia ta pati bandelių parduotuvė, jau 26-ti metai...
Apie mūsų naujus straipsnius galite sekti ir Facebook'e Kristinos blogas. Subalansuota moterims
