Tema: iš širdies pozicijos.
Raktažodžiai: myliu, noriu, nekenčiu, nugalėjau, varinėti, bangos, plakti, įdėjau, sienų, galiausiai, lašai, atkristi, kalnas, skubiai, pirmyn, saule, stulbinantys, painiai, dugne, atpažinti, arbūzas, gailestingumas, Dievo ranka, pasitikėjimas, nusivylus, pagaliau, bičiulis, tariant, bedugnės, kamštis, vakar, prabanga.
Aš laiminga už tave!
Galiausiai, mes abi radome ramybę...
O rodos, dar taip neseniai, vertei mane sparčiai plakti, meilės vietą užleidus žodžiui "nekenčiu"...
Jutau, kaip tave skaudino jo pasakyti žodžiai - nes jie mane draskė...
Žinau, kokia buvai nusivylus - nes jutau kaip manyje stingo kraujo lašai...
Mačiau, kaip su diena nyksta tavo pasitikėjimas - nes pasijutau esanti ant bedugnės krašto...
Tai buvo nelengva. Sutinku.
Atrodo, dar vakar buvai su juo laiminga, buvot graži šeima, ir staiga, it mostelėjus Dievo ranka, viskas apvirto aukštyn kojom.
Metai, praleisti kartu, virto pelenais... Liko tik nuotraukos ir jose matomos šypsenos, primenančios, kad aš tada buvau gyva ir plakiau meile...
Tu pamiršai, ką reiškė būti gerbiama, mylima, todėl laikui bėgant, man vis sunkiau buvo tave atpažinti - į veidrodį žvelgė liūdnos, tuščios, ašarotos akys; giliai užspaustos nebylios lūpos, kurios daugiau nebesišypsojo; ir mintyse užstrigęs skaudžių prisiminimų kamštis...
Negalėjau leisti tau atkristi - tik ne dabar...
Kitaip tariant, žinojau, kad Tu gali būti laiminga... Aš niekada neklystu, nors Protas ir galvoja kitaip. Kas gali žinoti geriau, nei tava Širdis?
Tau skubiai reikėjo naujo potyrio, naujo gyvenimo nuotykio, naujos meilės, kuri išdžiovintų tavo sudrėkusias akis, kuri pažadintų šypseną tavo veide ir įkurtų jausmų laužą manyje.
Bet tu nenorėjai.
Tu galvojai, kad geriau jau arbūzas, nei nauja meilė. Tačiau ne visada ''Širdies ir proto" mūšyje laimi Protas. Šį kartą nugalėjau AŠ!
Aš vėl pajutau, kaip manyje ritosi karščio bangos, o tu girdėjai širdies dūžius, atsimušusius nuo mano plonų sienų, kai jis tave pirmą kartą bučiavo...
Pirmyn! Aš tau leidau panirti į svaiginančius meilės jausmus, kai šalia savęs pajutau plakant antrąją širdį... Tau prigludus prie jo, mano dūžiai sutapo su jo širdies dūžių ritmu. Tą minutę jaučiau, kaip ėmė varinėti keistos jėgos, tarsi manyje skleidėsi stulbinantys meilės žiedai. Mes abi sužydėjom!
Pagaliau! Tu radai savo antrąją obuolio puselę, savo žmogų, kuris tau yra ir geriausias draugas, bičiulis, patarėjas, ir tavo užuovėja, su kuriuo ir kalnas rūpesčių atrodo visai nebereikšmingas.
Tu vėl atradai savo vietą po saule, nors ir painiai, tačiau visos ašaros, nuoskaudos, nusivylimai liko praeities dugne.
Tavo akys vėl pradėjo spindėti, tavo lūpose vėl atsirado žodis ''myliu''. Man smagu, kad po to, kai įdėjau tiek pastangų, tu vėl iš naujo atradai gyvenimo džiaugsmą.
Kol tu būsi laiminga, laiminga būsiu ir aš. Aš tik noriu, kad manyje visad gyventų meilė, neapleistų gailestingumas, amžinai žydėtų jausmai, nes mylėti ir būti mylimam - nėra per didelė prabanga...
Patiko? Spausk Like ir dalinkis su draugais!
Nepraleiskite naujienų sekdami mus ir Facebooke: Kristinos blogas. Subalansuota moterims
