Tema - jumoristinė scena mokykloje.
Veikėjai: mokytojai ir mokiniai.
Raktiniai žodžiai: pavakarys, koridoriuje, mama, bėgant,
tigras, Dievas, cinamoninė bandelė, ilgesys, tamsta, spyris, aukštyn kojom,
garvežys.
Mano, dar ir taip neilgas gyvenimas, apvirto aukštyn kojom. Mes VĖL
persikraustėm. Vėl nauja mokykla, nauji draugai... Nors mama sako, kad
laikui bėgant apsiprasiu ir bus gerai, tačiau mane vis dar kankina
senų namų ilgesys ir
palikti draugai. Džiaugiuosi tik tuo, kad dar ne pavakarys, kad dar
galiu pažaisti kompiuteriu, kad dar galiu negalvoti apie rytojų. Dievas mato,
kaip aš to visai nelaukiu, nes puikiai žinau, ką reiškia būti naujoku klasėje -
esi pastatomas prieš visą klasę, kaip ant kokios parodos, o į tave spokso mažų
mažiausiai dvidešimt porų akių. Nekenčiu to jausmo.
_________
Rytas. Pirma diena. Nenoriai velkuosi dešimtoko tamsiai
žalios spalvos švarką, seguosi pilką kaklaraištį. Į vidinę švarko kišenę
įsikišu nutildytą telefoną, prigriebiu ausinukus, porą kartų vonioje
pasipurškiu tėvo kvepalais ir nužvelgiu save veidrodyje.
''Sėkmės'' - mintyse
sau pasakau.
Mokykloje, jau koridoriuje mane pasitinka mokyklos direktorė. Pirmą kartą matau
tokią jauną direktorę. Trumpi juodi plaukai, didelės mėlynos akys, ryškūs
skruostikauliai ir klasikinis pilkas kostiumėlis puikiai pabrėžė jos asmenybę.
Šnekučiuodamiesi priartėjome prie klasės durų.
Taip. Vėl atsidūriau dėmesio centre, vėl į mane spoksojo
daugybė naujų akių. Tik kažkodėl atrodė, kad nejauku buvo jiems, o ne man. Gal dėl to, kad aš jau buvau įpratęs. Mokytoja, gaila, neprilygo
direktorei. Su akiniais ant nosies galo ir susuktu, žilstelėjusių plaukų kuodu, labai priminė mūsų surūgusią kaimynę, iš antros
laiptinės.
Nužvelgiau akimis klasę - mergaitės sėdi su mergaitėmis, ''bachūrai'' su ''bachūrais''. Kaip visada, mergaitės pasirinkusios priekinius
suolus, berniukai - ''galiorką''. Akimis randu tris laisvas vietas, kur galėčiau
atsisėsti: dvi iš jų - prie mergaičių, o kita - šalia apkūnaus, tamsiai ryžų
plaukų, strazdaniaus.
-Pristatau jums naują klasės draugą Tadą. Tadas Tigras
persikėlė pas mus iš Pakruojo ''Atžalyno'' gimnazijos, tad prašau gerbti ir
mylėti,- išgirdau mokyklos direktorę pristatant mane.
"Na, dabar jau prasidės...''- pamaniau sau.
-Cha, tigras! Tigriuką turim! Kiss kiss kiss..... - ilgai laukti nereikėjo, kai pasigirdo pašaipus, lyg kačiuko kvietimas, komentaras, kažkur iš galinių suolų.
Yep*, tai buvo tas pats apkūnus berniokas iš galo, dabar
sėdėjo išsišiepęs, pamalonintas savo aštraus liežuvio. Dar niekada nebuvau
matęs tokios didelės tarpdantės.
Man tai buvo lyg spyris į šikną,
tad net pats nepajusdamas atrėžiau:
-Geriau jau būsiu tigras, nei, kad cinamoninė bandelė,
kaip tu!
Nežinau iš kur tą akimirką atradau tiek drąsos (o gal
naglumo), taip pasakyti girdint ne tik mokytojai, bet ir direktorei.
Klasėje juoko banga nuvilnijo tarsi garvežys.
Prunkštė net ir mergaitės, mandagiai prisidengusios ranka burnas.
-''Cinamoninė bandelė''! Geras!!! - dar kažkas iš berniukų
garsiai nusijuokė, aiškiai mesdamas žvilgsnį į storuliuką.
Akimirką man net pagailo jo. Sėdėjo visas išraudęs, o nuo
strazdanų veidas pasidarė dar tamsesnis.
-Žiūriu, tamsta, humoristas tu čia pas mus būsi,- pasakė mokytoja,
kilstelėjusi lūpų kampučius, nenorėdama išsiduoti, kad ir ją mano atkirtis
prajuokino. - Eik, sėsk pas savo naująjį draugą, kad jau ''susipažinot''. Esu
tikra, kad tapsite geriausiais draugais ...
*Yep (angl.šnek.kalboje) - taip
Kristinos blogas.Subalansuota moterims
