Šiandien,
nuo pat gražaus ir ankstyvo ryto, vaikai nešini gėlytėmis ar nuoširdžiais,
ranka rašytais atvirukais, skuba sveikinti savo mamyčių. Kieno jau vaikai
didesni, kieno visai pabiručiai... Turbūt daugelis iš mūsų jau ir primiršę, ką
reiškia paimti kūdikį ant savo rankų.
''Noriu pagranduko!''
Mano pašnekovė,
Rita Galdikaitė - Šakinienė(40m), Akvilės (23m) ir Guodos (14m) mama, šiandien
tą jausmą išgyvena iš naujo - praėjo tik trisdešimt dienų, kai ant savo
krūtinės priglaudė taip ilgai lauktą ir išsvajotą dukrelę Daniellą.
‘’Pagrandukas buvo
labai lauktas ir planuotas. Sužinojusi, kad laukiuosi, užplūdo ne tik patys
geriausi ir šilčiausi jausmai, bet ir baimė - jaudinausi, kaip į tai reaguos
mano paaugusios dukros’’- atvirauja moteris.
‘’Guodos, išvydusios
echoskopo nuotrauką, pirma reakcija buvo - kieno? Tavo?
Iš pradžių manė, kad
sesė laukiasi ir ji taps teta, tačiau sužinojusi, kad aš laukiuosi,
susigraudino ir apsikabino...
Viena iš
laimingiausių šeimos akimirkų - visos trys verkėme iš laimės’’ - šiandien
prisiminimais apie nėštumo atskleidimą dalinasi mama. Rita sako, kad jau keletą
metų galvojo apie dar vieną vaikelį, tad didelio ryžto tam nereikėjo.
"Pagrandukas buvo labai lauktas ir planuotas. Sužinojusi, kad laukiuosi, užplūdo ne tik patys geriausi ir šilčiausi jausmai, bet ir baimė - jaudinausi, kaip į tai reaguos mano paaugusios dukros"
Motinystės jausmas...
Pirmagimės Rita
susilaukė jaunutė, būdama dar nepilnametė. Streso buvo visai šeimai - nauja
mama tada dar nesuvokė to nuostabaus motinystės jausmo, sunku buvo susitaikyti
ir su aplinkinių reakcijomis. Tuomet jai labai padėjo mama ir šiandien Rita jai
be galo dėkinga už paramą, už pagalbą, už supratimą ir palaikymą. “Jei ne mama,
aš viena nebūčiau susitvarkiusi,’’- sako pašnekovė.
Likimas taip
lėmė, kad 2009 metais Ritai teko palikti gimtinę ir išvyko ieškoti “skanesnio
kąsnio” vaikams. Palikusi savo mergaites Lietuvoje, moteris įsitvirtino
Anglijoje. Kaip ir visiems emigrantams, pradžia buvo be galo sunki, net kildavo
minčių vėl grįžti į gimtinę. Tačiau suprato, kad grįžus ten iš kur bėgo -
geriau nebus.
Jau po pirmų
dviejų mėnesių atsivežė vyresniąją dukrą, o po dar dviejų - ir jaunėlę.
“Čia prasidėjo
mano naujas gyvenimas, nors pradžia ir nebuvo rožėm klota. Aš persilaužiau ir
man pavyko - šiandien galiu pasidžiaugti savo šeima’’- Ritos žodžiuose
persipynę pasididžiavimo ir laimės jausmai.
"Aš - vėl mama!“
Kiekvienas
nėštumas - kaip senai skaityta knyga’’ - kažkas yra pasakęs šiuos protingus
žodžius. Turbūt ne viena nėštukė vėl iš naujo griebiasi knygų, arba, šiais,
technologijų laikais, daug informacijos randama internete, specialiai sukurtose
nėštumo grupėse.
Rita teigia, kad
ir dabar dar sužinojusi kai ką naujo, ko niekada nežinojusi iki šiol. O ir pats
laukimas buvo kitoks, nei anie du. Nors dabar daug vyresnė, tačiau šis laukimas
buvo kur kas lengvesnis - be rytinių pykinimų, be gulėjimų ligoninėje, ir jei
ne nuolatos augęs pilvukas, išvis nesijaustų, kad laukėsi.
Ne kiekviena
brandesnio amžiaus moteris vėl ryžtųsi motinystei. Bemiegės naktys, priaugti
kilogramai... Rita neslepia, kad ir ją kankino mintys - o kaip bus? kas bus?
Didžiausia baimė buvo dėl vaikelio vystymosi ir sveikatos, ir galiausiai, dėl
pačios savęs - juk ji ir kitų vaikų mama, Dainiui - gyvenimo draugė.
Bet atsukus
laiką, ji sako, kad nieko nekeistų - ji tik galėtų padrąsinti moteris,
galvojančias apie pagrandukus, tikrai verta vėl patirti tą džiaugsmą šeimoje.
Daugelis manė, kad dabar bus sunkiau naktimis keltis prie mažylės, tačiau Rita
tvirtina, kad jokio vargo nemato ir nesiskundžia, kad neišsimiega - motinystė,
brandesniame amžiuje, ji kitokia...
Pabaigai Rita priduria: “Po 14 metų pertraukos , vėl paimti
savo naujagimį ant rankų - tai kažkas nerealaus, neapsakomas jausmas ....
Dar
ir šiandien negaliu patikėti tuo džiaugsmu, kad AŠ - VĖL MAMA!"
Patiko?
Sekite mus ir Facebook'e: Kristinos blogas.Subalansuota moterims
