Pagaliau! Kalendorinis pavasaris.... Pirmieji saulutės šypsniai ... Sužaliavo gamta. Pavasario saulutės laukiau vos pasibaigus žiemos šventėms. Ir taip gera... Ne tik lauke, bet ir viduje, širdyje. Nejučia pastebi, kad pradėjai šypsotis daugiau, renkiesi lengvesnius rūbus, o sunkius žieminius batus iškeiti į lengvus aukštakulnius. Taip ir turi būti - keičiasi ne tik gamta, bet ir mes, mūsų požiūris į gyvenimą...
Diena po dienos ir vėl sulaukiame pavasarinės šventės - Velykų. Kai kur gamta iškrėtė pokštą ir viską nuklojo baltu žiemos apklotu, o pas mane jautėsi tikros Velykos - pro langą švietė saulutė, lauke girdėjosi vaikų klegesys, o virtuvėje jautėsi ruošiamų pusryčių kvapas...
Pirma mintis kuri ateina pagalvojus apie Velykas - žaluma. Jos netrūko šiemet ant mano šventinio stalo - baltos tulpės, ‘’kačiukų’’ ir medelio šakelės , puoštos dekoratyviniais kiaušiniais, kurių spalva taip pat derėjo tarpusavy.
Dar vienas dalykas, kurio norėjosi šioms Velykoms - žalumos ir natūralumo, todėl šventiniam stalui pasirinkau paprastą lino staltiesę su nėriniais. Ir nėriniai dominavo visame dekore - nėrinių juostele puošta vaza, margučių pintinė, tortinė... Nėrinių juostele puoštos ir stalo servetėlės...
Jau nuo Kalėdų turėjau sau pažadą, kad jei jau neturėjau laiko Kalėdoms išsikepti sausainių, tai Velykoms tikrai kepsiu. Ir kepiau . Sunkiai, pavargus, po darbo, bet kepiau.... Nes turėjau tą viziją, kad sausainius irgi dekoruosiu “nėriniais”.
Spalvos vėlgi dera prie visumos : žalia, balta ir natūrali.
Margučiai... Marginti svogūnų laiškais, sėmenomis, žaliais ir rusvais atspalviais... Gražiai suguldyti ant šiaudinės rafijos, puošta žaliomis velykinėmis šakelėmis, “kačiukais” ir baltais žiedeliais....
Prie viso to žalumo, baltumo ir natūralumo, nėrinių, pirmą kartą Velykiniu akcentu tapo - avytės.... Prieš tai buvo viščiukai, kiškiai, bet dar niekad nebuvo avytės... O ir lyg tyčia parduotuvių lentynose jos pradėjo rodytis. Puiku! ;) Idėja įgyvendinama. Avytės puikavosi ant stalo, šalia velykinio medelio, o avinėlis papuošė žalią, it samanomis apaugusį, tortą.
Tokį žalią tortą dariau tik antrą kartą (tiesa, pirmas kartas buvo bandomasis) ir žinot ką - jis nuostabus! Originaliai jis vadinasi “Miško mėlynė”, bet tamsus, violetinis nuo mėlynių kremas man visai nesižiūrėjo - norėjau šviesaus, ryškaus ir gražaus torto pjūvio, todėl pakeičiau kremą į grietinėlę ir aviečių džemą. Neapsirikau! Labai skaniai gavosi. Tad variacijų su šiuo špinatų biskvitu dar bus ne vienas...
Pavasaris tikrai įkvepia... Kurkim, puoškim, eksperimentuokim ir džiaukimės akimirka!
Su pavasariu, Jus visus!
Su meile, Kristina
Kviečiami apsilankyti ir Facebook'e Kristinos blogas.Subalansuota moterims
Dekoro nuotraukos Šventė namuose
Maisto nuotraukos Kristinos virtuvėlė
Dekoro nuotraukos Šventė namuose
Maisto nuotraukos Kristinos virtuvėlė
