(intymios akimirkos aprašymas)
Karinai visad patiko vyrų rodomas dėmesys. Tiesą sakant, ji jo niekada nestokojo. Ilgos kojos, šviesūs plaukai ir tas paslaptingai žavingas jos žvilgsnis – vyrai jame skęsdavo, vos tik pažvelgę į tas viliokes.
Karina žinojo, kad vyrai ją ryja akimis ir ji tuo didžiavosi. Jai patiko, kad yra geidžiama vyrų. Visų vyrų. Tačiau ją pačią domindavo tik tie, kurių ji turėti negalėjo. Ji buvo iš tokių moterų, kuriai flirtas buvo kaip antras, galima sakyti, šventas vardas. Ji galėjo flirtuoti su keliais vyrais iš karto, nejausdama, kad žaidžia kitų jausmais ir ją tai uždegdavo. Būtų viskas idealu, jei ne viena, mažytė detalė – ji buvo ištekėjusi...
Kad Darius jai neabejingas, ji suprato iš karto, kai
pirmą kartą netyčia prie jos prisilietė savo kūnu. Ji pajuto susilietusių kūnų
energiją, sulėtėjęs kvėpavimas ir atsiradęs geismas vedė ją iš proto. Žaidimas
prasidėjo. Tai turėjo būti labai subtilus žaidimas, žaisti taip, kad niekas
nieko nepastebėtų ir ji pati nuo to nenukentėtų. Vienintelė žaidimo taisyklė –
neįsimylėti.
Aistra augo kasdien – prasidėjo dažnesni prisilietimai, slaptas
bendravimas monitoriaus ekrane, slapčia siuntinėjamos žinutės, asistavimas einant
į kopijavimo kambariuką ar tiesiog pasidaryti kavos... Darius buvo tikrai išvaizdus
vyras – aukštas, stipraus kūno sudėjimo, egzotiško įdegio, tamsių plaukų,
tamsių akių ir tas šelmiškas, nesiskutusio vyro įvaizdis... Jis visada būdavo
pasitempęs, mandagus, gerų manierų. Tikriausiai tas pačias savybes kadaise pastebėjo ir dabartinė jo žmona.
Tą vakarą, sutapimas ar ne, bet visi pasiliko dirbti
ilgiau. Diena buvo be galo ilga ir varginanti.
-Nori kavos? Man dar reikia vieno puodelio, - staiga išgirdo
Dariaus balsą sau už nugaros ir pajuto jo rankas ant savo pečių.
-Einu ir aš kavos, man jos prireiks, laukia ilgas vakaras, - visai be nuotaikos, atsakė Karina.
Darius matė, kad Karina iš tiesų atrodė pavargusi.
-Tu gerai jautiesi? Atrodai išblyškusi, - perbraukdamas smiliaus
išorine puse per skruostą paklausė jis.
-Turi būti gerai, kitaip negali būti...
Darius žvilgtelėjo link durų, įsitikino, kad niekas neateina, pasitraukė ją arčiau savęs ir
abiem rankom suėmęs jos veidą, vos vos liesdamas savo lūpomis, pabučiavo... Taip nedrąsiai, taip lengvai,
tarsi drugelis būtų nutūpęs ant lūpų, o ne vyro bučinys... Karina pažvelgė jam
į akis... Jis užkišo jai plaukų sruogą už ausies... Jų gilų žvilgsnių giją
nutraukė verdančio vandens garsas.
-Pasilik dar po darbo.... – tyliai sušnabždėjo
praeidamas.
Tą minutę Karina apie darbą jau nebegalėjo galvoti.
Apie namuose jos laukiantį vyrą, irgi.
Mintyse draikėsi kaltės ir geismo jausmai, bet širdis skaičiavo iki aistros likusias minutes... Ji nujautė, kas laukia po darbo, ji žinojo, kad tam negalės atsispirti, ji žinojo, kad namo eis su kaltės apdaru, bet tai jos nestabdė...
Mintyse draikėsi kaltės ir geismo jausmai, bet širdis skaičiavo iki aistros likusias minutes... Ji nujautė, kas laukia po darbo, ji žinojo, kad tam negalės atsispirti, ji žinojo, kad namo eis su kaltės apdaru, bet tai jos nestabdė...
Kad nekiltų įtarimų, iš ofiso išėjo kartu su kitais
bendradarbiais. Tas geidulingas laukimas vertė jos širdį plakti taip stipriai, kad rodos, išgirs
šalia stovintys kolegos. Atsisveikino su visais prie durų ir kiekvienas
patraukė link savo mašinų. Tai buvo puikus scenarijus geismo žaidimui, niekam
nesukeldami įtarimo, galėjo toliau šnekučiuotis eidami į mašinų aikštelę.
-Į namus? – nedrąsiai jis paklausė.
-Į namus... – iškart atsakė, bet balse galėjai jausti nusivylimo
gaidelę. Juk ji tikėjosi, kad....
-Tavo... ar.... mano? – antro klausimo sulaukė Karina.
-....prie upės, už sandėlių?- pasiūlė vietą, kur ją
veždavosi, tuomet dar būsimas, vyras. Dariaus veide suglumimą pakeitė šypsena.
-Būsiu, - mirkteli akimi ir paspaudęs raktų pultelį atsirakino mašiną.
-Būsiu, - mirkteli akimi ir paspaudęs raktų pultelį atsirakino mašiną.
Nieko nelaukę, sėdo abu už vairo ir abu pasuko į priešingą
pusę, nei įprastai. Sustojusi prie raudono šviesoforo, Karina dešiniame
veidrodėlyje matė, kaip Dariaus mašina priartėja ir įjungia dešinį posūkį.
Kol stoviniuoja prie šviesoforo, Karina greitai pasitepa
lūpas balzamu, šįkart rausvą blizgį teks pamiršti – negali būti jokių klaidų...
Greitai į burną įsimeta mėtinės kramtomos gumos ir dar spėja pasikvėpinti savo
mėgstamiausiais saldžiais, it nuodėmė, kvepalais.
Prie upelio netruko atvažiuoti. Tokiu metu jau mašinų
mažai būna, o ypač vietose kaip ši. Karina pasistato savo mašiną, užkiša rankas
už nugaros ir su lengvu kūno šiurpuliuku, atsirėmusi laukia . Dar keli
žingsniai ir jis bus arti jos... Darosi karšta...Darosi velniškai karšta...
Aistra, tvyranti tarp kūnų, darosi nevaldoma...
-O tu drąsi moteris, - šiek tiek sarkazmo įpynęs pasakė Darius.
-Tu irgi vedęs... – ir ji žodžio kišenėje neieškojo.
-Tu tiesiog varai mane iš proto... Tavo kūnas.... -
aistros pilnos akys lakstė nuo jos krūtų tai aukštyn, tai žemyn, mėgaudamasis
kiekvienu kūno lopinėliu. -...aš noriu tavęs....
Suėmęs jos abi rankas ir iškėlęs į šonus, pasinėrė į jos minkštas,
persikais kvepiančias lūpas... Bučiavo taip, kaip godžiai geria vandenį
ištroškęs... Daugiau jau nebuvo drugelio prisilietimo, kaip tada. Bučiavo taip,
kaip tik gali bučiuoti aistringas vyras...
Darius žinojo, kad Karina ne šiaip moteris, kuriai
reikia širdelių ir romantikos. Jai reikėjo nuotykio, adrenalino, aistros... Tad
suėmęs savo ranka abu jos riešus, kita ranka pamažu atseginėjo likusias
palaidinės sagas, kol pasiekė liemenėlę. Švelniu judesiu perbraukęs ranka nuo kaklo žemyn, per
krūtis, per liemenį iki pilvo apačios, apsuko ją veidu į mašinos langą, nuo pečių nutraukęs
ploną palaidinę, pamažu išlaisvino jos krūtis. Savo bučinį pradėjo nuo ausies
ir tęsė link kaklo, rankomis glamonėdamas jos spenelius. Karina stovėjo
rankomis įsirėmusi į mašiną ir tirpo aistros liepsnose. Ji atlošė galvą
palytėta malonumo ir jos ilgi šviesūs plaukai plaikstėsi šiltame vasaros vėjyje... Karina atsisuko veidu į jį, paėmė už rankos
ir nusivedė prie mašinos kapoto, kur toliau godžiai bučiuodama, atseginėjo jam
diržą.
Staigiu vienu judesiu Karina atsidūrė pilvu žemyn ant mašinos. Palenkęs ją
ir atkėlęs jos, kelius nedengiantį, sijoną, lengvu judesiu
nuslinko medžiagos gabalėlį, dengiantį
intymiąją kūno vietelę. Ji jautė kaip viena jo ranka tvirtai laikė jos sprandą,
o kita lietė jos dailų ir stangrų užpakaliuką, derančiais su jo kūno ritmiškais
judesiais... Karina maudėsi malonumo sukūriuose, išjausdama kiekvieną jo
judesį, kiekvieną jo įėjimą... Ji troško, kad jis nesustotų, kad tai
nesibaigtų, kad tas „pelenės‘‘ laikrodis, dar nemuštų dvyliktos valandos....
Ji išsitiesia, visu kūnu atsisuka į jį,
kad pamatytų jį užvaldytą aistros, kad galėtų vėl pasimėgauti jo tvirtu kūnu...
Apsiveja jį kojomis ir prisitraukia artyn... Atsiremia rankomis ir kilsteli
aukštyn visu kūnu, taip palengvindama jam kelią į ją....
„Nuodėminga... Kalta... Išdavikė...‘‘ – beldėsi mintys į Karinos galvą. Tačiau jos kūnas atmetė visus šiuos kaltinimus, leisdamas jai dar pasimėgauti šia akimirka.
„Nuodėminga... Kalta... Išdavikė...‘‘ – beldėsi mintys į Karinos galvą. Tačiau jos kūnas atmetė visus šiuos kaltinimus, leisdamas jai dar pasimėgauti šia akimirka.
-O tu drąsus... Ne kiekvienas taip elgtųsi su dama, - tai
buvo pirmi Karinos ištarti žodžiai, po nuodėmingo susiliejimo.
-Su dama taip, o ištekėjusios kitaip ir nenorėtų, ar gi ne? – Dariaus veide
matyti seksualios skruosto duobutės, kada šelmiškai šypsosi.
-Jei jau taip gerai išmanai ištekėjusių moterų psichologiją, gal žinai ką
šiuo metu galvoju? – sagstydamasi palaidinės sagas pašaipiai paklausė.
-Žinoma, kad žinau,- užtikrintai atšauna, apkabindamas ją
iš nugaros. – Mes dar čia sugrįšim... – tyliai sušnabžda jai į ausį....
(Čia galite paskaityti Karinos ir Dariaus istorijos tęsinį Mylima moteris. 2dalis )
Sekite mus ir Facebook'e: https://www.facebook.com/kkristinosblogas/
(Čia galite paskaityti Karinos ir Dariaus istorijos tęsinį Mylima moteris. 2dalis )
Sekite mus ir Facebook'e: https://www.facebook.com/kkristinosblogas/